Primename, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymai bus ribojami pagal išmetamą anglies dioksido kiekį. Iš pajamų galės būti atskaityta automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti:

• 75 000 EUR, kai išmetamo CO₂ kiekis lygus 0 g/km;
• 50 000 EUR, kai išmetamo CO₂ kiekis neviršija 130 g/km;
• 25 000 EUR, kai išmetamo CO₂ kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km;
• 10 000 EUR, kai išmetamo CO₂ kiekis viršija 200 g/km.

Daugiau...

Primename, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja Pelno mokesčio įstatymo 58 str. pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai susiję su stambaus projekto įgyvendinimu sukuriamų darbo vietų skaičiumi, darbuotojų darbo užmokesčiu ir darbuotojų profesine kvalifikacija.

Daugiau...

Nuo 2025 m. iki 16 proc. didinamas standartinis pelno mokesčio tarifas (vietoje buvusio 15 proc.) bei iki 6 proc. didinamas mažų įmonių lengvatinis pelno mokesčio tarifas (vietoje buvusio 5 proc.).

Daugiau...

Primename, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja investicinės sąskaitos režimas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) patvirtino investicinės sąskaitos deklaravimo ir informacijos pateikimo mokesčių administratoriui tvarką.

Investicinės sąskaitos režimas taikomas tik nuolatiniam gyventojui, kuris atidarė tokią sąskaitą savo vardu ir ją deklaravo kaip investicinę. Gyventojas gali turėti daugiau nei vieną investicinę sąskaitą. Visos į investicinę sąskaitą įskaitomos mokėjimų sumos laikomos įnašu, skirtu investicijoms, o visi mokėjimai iš investicinės sąskaitos, kurie nėra panaudoti investicijoms, laikomi lėšų išmokėjimu, dėl kurio atsiranda pareiga apskaičiuoti pajamų mokestį.

Prievolė apskaičiuoti pajamų mokestį gyventojui atsiras tada, kai iš investicinės sąskaitos išmokėtos lėšos viršys iki lėšų išmokėjimo investicinėje sąskaitoje buvusį įnašą. Išmokėtos lėšos – tai mokėjimai ar išimtos lėšos, kurios nebuvo panaudotos tinkamiems investuoti finansiniams produktams įsigyti, pervesti į kitą nuolatinio Lietuvos gyventojo investicinę sąskaitą, apmokėti išlaidas, tiesiogiai susijusias su tinkamų investuoti finansinių produktų įsigijimu ir perleidimu arba investicinių sąskaitų tvarkymu.

Norint deklaruoti sąskaitą kaip investicinę arba pranešti apie jos pabaigą (jeigu sąskaita uždaroma, gyventojas nusprendžia jos nebelaikyti investicine arba tampa nenuolatiniu Lietuvos gyventoju), tai padaryti reikės pateikiant GPM deklaraciją. Norintys naudotis šiuo režimu nuo 2025 m., gyventojai iki 2026 m. gegužės 1 d. turės deklaruoti sąskaitą kaip investicinę ir nurodyti deklaravimo pradžios datą. GPM deklaracijoje gyventojas turės deklaruoti bendrą per mokestinį laikotarpį įneštų ir išsiimtų lėšų sumą.

Investicinės sąskaitos lėšomis galima investuoti tik į numatytus finansinius produktus. Atkreipiamas dėmesys, jog tinkamiems investuoti finansiniams produktams priskiriami tik tokie vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, kuriomis prekiaujama biržoje. Investavimas į nelistinguojamas akcijas būtų laikomas lėšų panaudojimu ne pagal paskirtį.

Teikdamas GPM deklaraciją už 2025 m., gyventojas turės teisę iki 2024 m. gruodžio 31 d. įgytus finansinius produktus pripažinti įgytais per investicinę sąskaitą, priskiriant jų įsigijimo kainą iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Daugiau informacijos rasite čia ir čia.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 1 038 EUR padidinta minimali mėnesinė alga. Atitinkamai iki 6,35 EUR padidintas ir minimalus valandinis atlygis.

Daugiau...

Su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikomi tarifai:

• 20% – pajamoms, neviršijančioms 126 532,80 EUR, t. y. 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU);
• 32% – 126 532,80 EUR viršijančioms pajamoms.

Sodros įmokų „lubos“ darbuotojams – 126 532,80 EUR.

Kitoms pajamoms (kurioms taikomas progresinis 15%/20% tarifas) 20% GPM tarifas taikomas 253 065,60 EUR viršijančiai pajamų daliai.

Daugiau...

Primename, kad nuo 2025 m. GPM kaip paramą galima teikti tik nevyriausybinėms organizacijoms, turinčioms paramos gavėjo statusą suteiktą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka.

Šis reikalavimas nebus taikomas tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ar centrams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytoms užsienyje įsteigtoms lietuvių bendruomenėms ir kitoms lietuviškoms įstaigoms ar organizacijoms. Taip pat paramos skyrimo tvarka nesikeičia meno kūrėjams, turintiems paramos gavėjo statusą, bei politinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams.

Daugiau...

2024 m. lapkričio 12 d. buvo ratifikuota Lietuvos Respublikos ir Andoros Kunigaikštystės sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos, o 2024 m. gruodžio 19 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir San Marino Respublikos Vyriausybės sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos.

Šios abi sutartys pradedamos taikyti nuo 2025 m. sausio 1 d.

Daugiau informacijos rasite čia bei čia.

Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir Baltarusijos bendradarbiavimą su Rusija, kuri tęsia karinę agresiją prieš Ukrainą, 2025 m. sausio 14 d. denonsuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo. Apie sutarties nutraukimo įsigaliojimą VMI prie FM informuos atskiru pranešimu.

Daugiau...

Primename, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. apie įmonės vadovo priėmimą į darbą reikės pranešti ne vėliau kaip prieš vieną valandą iki darbo pradžios pateikiant 1-SD pranešimą. Tuo tarpu apie kitų darbuotojų įdarbinimą „Sodrai“ ir toliau reikės pranešti ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną.

Daugiau...

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo šie LR akcizų įstatymo pakeitimai:

• Didinami akcizų tarifai tabakui ir jo gaminiams, alkoholiniams gėrimams bei etilo alkoholiui. Šis pokytis yra dalis trijų metų plano (2025 – 2027 m.), kurį įgyvendinant akcizai šiems produktams bus keliami kasmet.
• Anglies dioksido dedamoji ir saugumo dedamoji tampa akcizų tarifų sudedamąją dalimi, todėl didės kurui taikomi akcizai.

Daugiau...

Nuo 2024 m. gruodžio 31 d. uždaryta Muitinės departamento Swedbank sąskaita (Nr. LT247300010088955705) ir nuo 2025 m. sausio 1 d. lėšas pervesti reikės į naująją mokesčių surenkamąją sąskaitą, kuri atidaryta LR Finansų ministerijoje (LT464040063610002433).

Daugiau...

Primename, kad buvo patvirtintos Intrastato ataskaitų teikimo ir statistinės vertės teikimo ribos nuo 2025 metų:

• Intrastato įvežimo ataskaitos teikimo riba (praėjusiais kalendoriniais metais iš ES šalių įvežtų prekių vertė) – 570 tūkst. EUR (anksčiau siekė 550 tūkst. EUR);
• Intrastato išvežimo ataskaitos teikimo riba (praėjusiais kalendoriniais metais į ES šalis išvežtų prekių vertė) nesikeitė ir yra 400 tūkst. EUR;
• Įvežimo statistinės vertės teikimo riba (praėjusiais kalendoriniais metais iš ES šalių įvežtų prekių vertė) nesikeitė ir yra 7 mln. EUR;
• Išvežimo statistinės vertės teikimo riba (praėjusiais kalendoriniais metais į ES šalis išvežtų prekių vertė) nesikeitė ir yra 10 mln. EUR.

Daugiau...

VMI prie FM atnaujino PVM įstatymo 32 straipsnio, reglamentuojančio nekilnojamojo turto (NT) perleidimo apmokestinimo PVM taisykles, komentarą. Komentaras papildytas praktiniais pavyzdžiais ir atsižvelgta į naujausius statybos bei žemės naudojimo reglamentavimo pakeitimus. Pagrindiniai pakeitimai:

• Vertinant, ar pastatas (statinys) laikomas nauju, 24 mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo statybos darbų užbaigimo akto ar Deklaracijos apie statybos užbaigimą užregistravimo IS „Infostatyba“;
• Pastatas ar statinys, kuris pagal duomenis yra nebaigtas statyti, tačiau iš esmės įrengtas ir faktiškai naudojamas ilgiau nei 24 mėnesius (yra faktiniai įrodymai, kad jame gyvenama, dirbama, nuomojama), nelaikomas nauju;
• Senas pastatas (statinys), kuriam pradėti, bet nebaigti rekonstrukcijos darbai, laikomas nauju ir apmokestinamas PVM.

Daugiau...

2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, susiję su leidimo laikinai gyventi išdavimu užsieniečiui, kuris ketina dirbti. Šiais pakeitimais keičiamas kvotų mechanizmas, nustatant griežtą kvotą neaukštos kvalifikacijos užsienio piliečiams, atvykstantiems darbo pagrindu.

Nuo šiol kvotos dydis kalendoriniams metams negalės būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio (t.y. apie 40 tūkst. asmenų). 2025 metams patvirtinta užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvota – 24 830.

Išnaudojus kvotą leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu galės būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU (bruto darbo užmokesčio) dydžio (šiuo metu 2 416,56 EUR), arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio (šiuo metu 2 013,80 EUR).

Daugiau...

2024 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius įsakymu Nr. EV-221 patvirtino Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašą.

Aprašas nustato būtinų prevencijos priemonių, skirtų smurto ir priekabiavimo darbe pasireiškimo rizikai ir jų padariniams darbuotojui (-ams) mažinti, sąrašą ir įgyvendinimo tvarką.

Aprašas privalomas visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ir vykdomos ekonominės veiklos. Apraše teikiamas tik būtinų smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių sąrašas. Darbdavys gali įgyvendinti papildomai ir kitas prevencijos priemones, kurios neprieštarautų teisės aktų reikalavimams.

Aprašas įsigaliojo 2025 m. sausio 1 d.

Daugiau...

2025 m. sausio 17 d. įsigaliojo EURopos Parlamento ir Tarybos 2022 m. gruodžio 14 d. reglamentas (ES) 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje (angl. Digital Operational Resilience Act, DORA).

Šiuo reglamentu siekiama didinti ES finansų sektoriaus skaitmeninį atsparumą stiprinant finansų įstaigų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) bei trečiųjų šalių rizikos valdymo ir veiklos atkūrimo sistemas.

Šis reglamentas taikomas kredito įstaigoms, mokėjimo įstaigoms, elektroninių pinigų įstaigoms, investicinėms įmonėms, kriptoturto paslaugų teikėjams, valdymo įmonėms, draudimo ir perdraudimo įmonėms, draudimo tarpininkams, ir kitiems reglamente išvardintiems subjektams.

Visos įmonės, kurioms taikomas šis reglamentas, turi užtikrinti veiklos pajėgumus atlaikyti, reaguoti ir atsigauti po visų rūšių su IRT susijusių sutrikimų ir grėsmių. Šie reikalavimai yra vienodai taikomi visose ES valstybėse narėse ir apibrėžia IRT riziką, nustato IRT rizikos valdymo, pranešimų apie incidentus teikimo, operacinio atsparumo testavimo ir IRT trečiųjų šalių rizikos stebėsenos taisykles.

Daugiau informacijos rasite čia ir čia.

Nuo 2025 m. įsigaliojo naujas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2.1 red). Atsižvelgdama į pakeitimus, VMI prie FM inicijavo mokesčių mokėtojų registre įregistruotų veiklų duomenų pakeitimą. Veiklą vykdantys mokesčių mokėtojai turėtų pasitikrinti, ar veiklos kodas teisingas. Tai galima patikrinti Mano VMI skiltyje Pradžia -> Asmens duomenys -> Vykdoma veikla.

Jeigu naudojamas įmonės veiklos kodas yra nebegaliojantis, jį reikia atnaujinti pakeičiant mokesčių mokėtojo duomenis.

Daugiau...

Nuo 2025 m. įsigaliojo mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimas Nr. XIV-2173, kuriuo keičiami šie daugkartinėms pakuotėms ir perdirbamoms vienkartinėms pakuotėms taikomi tarifai:

• Plastikinė pakuotė – 520 EUR/t (anksčiau siekė 618 EUR/t);
• PET pakuotė – 520 EUR/t (anksčiau siekė 618 EUR/t);
• Kombinuota pakuotė - 520 EUR/t (anksčiau siekė 900 EUR/t).

Neperdirbamoms vienkartinėms pakuotėms taikomi tarifai išliko nepasikeitę.

Šiais pakeitimais taip pat numatyta, kad mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių atliekomis už tą minėtų pripildytų pakuočių kiekį, kuris buvo perdirbtas (t.y. į perdirbimo užduotį šių pakuočių atvejų nėra atsižvelgiama).