Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – LR Seimas) pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, kurios nuo 2026 m. numato savanorišką dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime – bus atsisakoma automatinio įtraukimo. Asmenims iki 40 metų Sodra kasmet primins apie galimybę prisijungti prie kaupimo, o tęsiantys kaupimą galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją padidinti arba laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.

Pagal Pensijų kaupimo įstatymą ar analogiškus užsienio teisės aktus iš pensijų kaupimo bendrovės gautos išmokos iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto turto nuo 2026 m. bus neapmokestinamos GPM.

Tiems, kurių naujos kaupimo sąlygos netenkina, suteikiama galimybė iki 2027 m. pabaigos pasitraukti iš sistemos ir atgauti savo sumokėtas įmokas bei investicinį prieaugį. Tokiu atveju, iš valstybės biudžeto ar Sodros už dalyvį mokėtų įmokų suma bus pervedama į VSDF biudžetą (už šias įmokas bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai Sodros pensijai), o likusi suma, kartu su investicine grąža (teigiama ar neigiama), pervedama į dalyvio nurodytą sąskaitą.

Pagal naujas nuostatas, iki pensijos amžiaus vieną kartą neapmokestinant GPM bus galima atsiimti  25 proc. sukauptų lėšų. Taip pat, jei iki pensijos amžiaus likus 5 metams bus sukaupta mažiau nei pusė privalomo anuiteto sumos, bus leidžiama atsiimti visą sukauptą sumą neapmokestinant GPM. Neapmokestinant bus galima nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, jei kaupimas tampa apsunkintas ar netenka prasmės – pavyzdžiui, netekus 70 - 100 proc. darbingumo ar nustačius sunkią ligą.

Daugiau... 

Nuo 2026 m. sausio 1 d. (išskyrus PVM įstatymo (toliau – PVMĮ) 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios įsigalioja nuo 2025 m. birželio 28 d.) įsigalioja PVMĮ pakeitimai Nr. XV-366 ir XV-324, susiję su:

• Pastato (statinio) esminio pagerinimu (PVMĮ 2 str.).
• Valiutų kursų taikymu tikslinant apmokestinamąją vertę (PVMĮ 15 str.).
• Asmens su negalia sąvokos pakeitimu (PVMĮ 19 str.).
• PVM lengvatos taikymu socialinių paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo jų pelno statuso PVMĮ 21 str.).
• Finansinių paslaugų sąrašo nustatymo tvarkos įtvirtinimu (PVMĮ 28 str.).
• 0 proc. PVM tarifo taikymo humanitarinei pagalbai skirtoms prekėms (PVMĮ 50 str.).
• Prievolės informuoti apie PVM sąskaitų faktūrų saugojimo vietą panaikinimu (PVMĮ 78 str.).
• PVM atskaitos išlaikymu net jei tiekėjas neįregistruotas PVM mokėtoju (PVMĮ 92 str.).
• PVM prievole konfiskuojant neteisėtai įvežtas prekes (PVMĮ 121 str.).

• Parengtas PVMĮ XII skyriaus septintojo skirsnio komentaras dėl specialios nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis apmokestinimo schemos.
• Parengtas PVMĮ 2 str. 4 dalies komentaras dėl apmokestinamojo asmens padalinio sąvokos sampratos.
• Parengtas PVMĮ 88-3 str. komentaras dėl asmens, kuris registruojasi smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse taikymo tikslais, ataskaitos.
• Parengtas bei papildytas PVMĮ 79 str. komentaras dėl prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo PVM sąskaita faktūra.
• Pakeistas bei papildytas PVMĮ 80 str. komentaras dėl PVM sąskaitos faktūros informacijos.

LR Seimo 2025 m. birželio 30 d. priimtas PM įstatymo (toliau - PMĮ) 58 str. pakeitimo įstatymas Nr. XV-383, kurio nuostatos susijusios su pelno mokesčio lengvatos taikymu stambius projektus įgyvendinantiems vienetams. Pagrindiniai pakeitimai įsigaliojantys nuo 2026 m. sausio 1 d.:

• PMĮ 58 str. 16-2 ir 16-3 d. nustatytos lengvatos taikomos stambaus projekto investicijų sutartims su juridiniu asmeniu, įgyvendinančiu stambų projektą, sudarytą iki 2035 m. gruodžio 31 d. (buvo iki 2025 m. gruodžio 31 d.).
• PMĮ 58 str. 16-3 dalyje nustatytos lengvatos taikymo tikslais, minimali privačių investicijų kapitalo investicijų į stambų projektą Lietuvos Respublikoje suma didinama nuo 100 mln. eurų iki 110 mln. eurų.
• PMĮ 58 str. 16-3 dalyje numatytos lengvatos taikymo trukmė – 20 mokestinių laikotarpių (pradedama skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį yra pasiekta minimali investicijų suma ir tenkinami visi kiti Investicijų įstatymo 2 str. 25 d. 1 arba 2 p. reikalavimai). Pagal šiuo metu galiojančią redakciją - ne ilgiau nei 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos.

Daugiau... 

2025 m. birželio 30 d. priimti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) pakeitimai, kuriais siekiama sumažinti verslui tenkančią administracinę naštą, liberalizuoti esamą teisinį reguliavimą, taip pat išspręsti praktikoje kylančius kitus sunkumus, susijusius su šio įstatymo taikymu. Šie pakeitimai įsigalios 2026 m. liepos 1 d.

Svarbiausi ABĮ pakeitimai:

• Dėl išperkamųjų akcijų reglamentavimo. ABĮ papildytas naujuoju 42¹ straipsniu, kuriame įtvirtinta galimybė bendrovėms išleisti išperkamąsias akcijas. Išperkamosios akcijos – tai tokios akcijos, kurios išleidžiamos ribotam laikui ir pasibaigus šiam terminui turi būti išperkamos.
• Dėl įstatinio kapitalo didinimo procedūros liberalizavimo. ABĮ įtvirtinta galimybė visuotiniam akcininkų surinkimui sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo, taip pat dėl bendrovės įstatų keitimo šiuo aspektu priėmimą deleguoti bendrovės valdybai (jei valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovui).
• Dėl finansinės pagalbos teikimo bendrovės akcijoms įsigyti. ABĮ nustatyta, kad bendrovė gali teikti finansinę pagalbą fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, šiems asmenims įsigyjant tos bendrovės akcijų, tiesiogiai ar netiesiogiai suteikdama paskolas ar užtikrindama prievolių įvykdymą ABĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo metu yra taikomi finansinės pagalbos teikimo bendrovės akcijoms įsigyti apribojimai.
• Dėl finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo termino ilginimo. ABĮ nustatytas terminas, per kurį turi įvykti eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, pailgintas nuo 4 iki 5 mėnesių nuo finansinių metų pabaigos. Patvirtintas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys turės būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui taip pat per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
• Dėl įstatinio kapitalo mažinimo. ABĮ įtvirtinta galimybė priimti sprendimą dėl įstatinio kapitalo mažinimo, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, ne tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Šiuo metu toks sprendimas gali būti priimtas tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
• Dėl privilegijuotųjų akcijų reguliavimo tolesnio liberalizavimo. ABĮ sudaryta galimybė bendrovės įstatuose nustatyti kitokias nuostatas dėl paprastųjų akcijų savininkų teisės į dividendą įgyvendinimo ir privilegijuotosios akcijos nebūtinai turės būti siejamos su pirmumo teise gauti dividendus.
• Dėl prieštaravimo pavienių valdybos narių rinkimui. ABĮ atsisakyta bendrovių valdyboms taikomo reguliavimo dėl kolegialaus organo įgaliojimų netekimo ir pareigos rinkti visą kolegialų organą tais atvejais, kai akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, prieštarauja pavienių narių rinkimui.
• Dėl kolegialių organų ar jų narių įgaliojimų pradžios. ABĮ atsisakyta imperatyvios įstatymo nuostatos ir įtvirtintas lankstesnis reguliavimas, kad bendrovės kolegialus organas (stebėtojų taryba ar valdyba) ar jo narys savo veiklą pradeda pasibaigus jį renkančio organo susirinkimui ar posėdžiui, numatant papildomą galimybę kolegialaus organo ar jo nario rinkimo sprendime nustatyti kitą jo veiklos pradžios datą.
• Dėl pelno (nuostolių) paskirstymo. ABĮ atsisakyta nustatyto ribojimo priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių). Be to, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime dėl bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo papildomai turės būti nurodoma pelno dalis, paskirta į išperkamųjų akcijų rezervą, pelno dalis, paskirta į finansinės pagalbos rezervą, ir pelno dalis, paskirta į rezervus, naudojamus metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir panašiems tikslams.
• Dėl tarpinių dividendų skyrimo liberalizavimo. ABĮ sudaryta galimybė sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį deleguoti bendrovės valdybai (jei valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovui). Taip pat atsisakyta iki šiol buvusios pareigos atlikti tarpinių finansinių ataskaitų auditą, jeigu toks auditas privalomas pagal įstatymus.
• Dėl konvertuojamųjų obligacijų. ABĮ papildytas nuostatomis, nustatančiomis bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo išleisti konvertuojamąsias obligacijas, su jo įgyvendinimu susijusio įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų skaičiaus išviešinimo Juridinių asmenų registre tvarką ir terminus.
• Dėl akcininko teisės skolinti bendrovei. ABĮ atsisakyta palūkanų dydžio apribojimo bendrovei skolinantis iš akcininko. Šiuo metu šios palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu.
• Dėl viešo siūlymo apibrėžimo. ABĮ papildytas nustatant, kad viešo vertybinių popierių siūlymo sąvoka šiame įstatyme yra suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Reglamente (ES) 2017/1129.
• Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo termino trumpinimo. ABĮ nustatytas terminas informuoti apie šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą tuo atveju, jei susirinkime dalyvaujama ir balsuojama elektroninių ryšių priemonėmis, sutrumpintas nuo 16 iki 14 dienų.

Daugiau...

2025 m. birželio 25 d. priimti Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo pakeitimai (toliau – ĮĮGAĮ), kuriais įgyvendinamos Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyvos.

Svarbiausi ĮĮGAĮ pakeitimai:

• Dėl informacijos tvarumo klausimais. Dviem metams atidedamas reikalavimas tam tikroms įmonėms į savo vadovybės ataskaitas įtraukti informaciją tvarumo klausimais.
• Dėl pelno mokesčio informacijos. Pakeisti reikalavimai dėl trečiosios valstybės įmonių pelno mokesčio informacijos ataskaitos ir jos prieinamumo visuomenei.
• Dėl konsoliduotųjų ataskaitų. Nustatyta, kad vidutinės įmonių grupės, kurioje nėra viešojo intereso įmonių, patronuojančioji įmonė neprivalo rengti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir konsoliduotosios vadovybės ataskaitos. Taip pat ĮĮGAĮ papildytas nuostatomis, leidžiančiomis lanksčiau pasinaudoti galimybėmis nerengti šių ataskaitų, kai jas parengia įmonių grupės pagrindinė patronuojančioji įmonė.
• Dėl ataskaitų ir informacijos kalbos. ĮĮGAĮ numatyta galimybė tam tikras įmonių ataskaitas ir informaciją rengti ir skelbti pasirinktinai lietuvių ir (arba) anglų kalbomis (kalba).

ĮĮGAĮ pakeitimai įsigaliojo 2025 m. liepos 1 d.

Daugiau...

2025 m. liepos 1 d. įsigaliojo ĮĮGAĮ ir ABĮ pakeitimai, kuriais siekiama sumažinti atskaitomybės reikalavimus reorganizuojant ir likviduojant subjektus.

Įstatymuose atsisakyta reikalavimo likviduojamai ar reorganizuojamai įmonei rengti finansines ataskaitas pagal sprendimo dėl įmonės likvidavimo ar reorganizavimo priėmimo dienos duomenis.

Jeigu įmonė yra reorganizuojama, ji turi parengti reorganizavimo pabaigos finansinę ataskaitą pagal paskutinės įmonės veiklos dienos iki reorganizavimo pabaigos dienos duomenis. Jeigu įmonė yra likviduojama, ji turi parengti likvidavimo pabaigos finansinę ataskaitą pagal paskutinės įmonės veiklos dienos iki likvidavimo pabaigos dienos duomenis.

Šios nuostatos dėl reorganizavimo pabaigos finansinės ataskaitos ir likvidavimo pabaigos finansinės ataskaitos rengimo netaikomos įmonėms, tvarkančioms finansinę apskaitą vadovaujantis tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais.

Jeigu sprendimas dėl įmonės reorganizavimo ar likvidavimo priimamas iki 2025 m. birželio 30 d., rengiant įmonės reorganizavimo ataskaitą ar likvidavimo ataskaitą ir teikiant ją Juridinių asmenų registro tvarkytojui taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojęs teisinis reguliavimas.

Daugiau informacijos rasite čia ir čia.

2025 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) pakeitimai, susiję su atleidimu nuo baudų ir delspinigių ar jų sumažinimu.

MAĮ įtvirtinta galimybė atleisti nuo delspinigių, neatsižvelgiant į tai, ar delspinigiai yra įskaityti (sumokėti) ar ne. Taip pat MAĮ panaikinta nuostata, kad nuo baudos gali būti atleidžiama tik tuo atveju, jei mokestis, nuo kurio skaičiuojama bauda, yra sumokėtas arba sudaryta mokestinės paskolos sutartis.

MAĮ priimti pakeitimai ir dėl asmens atsakomybę lengvinančios sąlygos. Iki šiol lengvinančia aplinkybe buvo laikoma, jei asmuo pripažino mokesčio įstatymo pažeidimą ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu. Įsigaliojus MAĮ pakeitimams asmens pažeidimo pripažinimas nebelaikomas būtina sąlyga pripažįstant bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi.

Daugiau...

2025 m. birželio 25 d. priimti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) pakeitimai, kuriais nustatytas lankstesnis kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reguliavimas.

PPTFPĮ sušvelninti reikalavimai dėl kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūros ir veiklos pobūdžio nustatymo, taip pat supaprastinta ES valstybėse narėse išduotų įgaliojimų panaudojimo kliento tapatybės nustatymo procese tvarka.

PPTFPĮ išplėstos supaprastinto kliento tapatybės nustatymo taikymo galimybės. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pradėti dalykinius santykius su klientais, kurie kelia mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką, PPTFPĮ atsisakyta imperatyvaus reikalavimo, kad supaprastintas kliento tapatybės nustatymas gali būti taikomas tik kai užtikrinama, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliktas iš kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje, kuri yra registruota ES valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kurioje kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi, turimos sąskaitos.

Taip pat PPTFPĮ patikslintos Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos funkcijos ir PPTFPĮ papildytas nuostatomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija.

PPTFPĮ pakeitimai įsigaliojo 2025 m. liepos 1 d.

Daugiau...

2025 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu pakeistas Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją, sąrašas (toliau – Sąrašas).

Nuo 2025 m. spalio 22 d. yra uždaromi išorės paslaugų teikėjo padaliniai Albanijoje, Argentinoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Tadžikistane ir Venesueloje. Tuo pačiu metu bus atidaryti išorės paslaugų teikėjo padaliniai naujose valstybėse – Bosnijoje ir Hercegovinoje, Ganoje, Vietname ir Zimbabvėje. Naujas padalinys Mongolijoje pradės veikti anksčiau, nuo 2025 m. liepos 1 d.

Be to, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu nustatyta, jog užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją užsienio valstybėje, nenurodytoje Sąraše, jeigu dėl tokio užsieniečio, suderinus su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, tarpininkauja Lietuvos Respublikos ministerija ar jos įgaliota institucija, kuri patvirtina, kad išorės paslaugų teikėjui bus sumokėtas mobilios paslaugos teikimo mokestis.

Įsakymas įsigalios 2025 m. spalio 22 d.

Daugiau...