Mokesčių ir teisės naujienlaiškis
2025 m. gruodis
Artėjant 2026 metams, norime priminti apie daugeliui aktualius gyventojų pajamų bei nekilnojamojo turto mokesčių pokyčius. Detalesnę informaciją apie pasikeitimus galite rasti mūsų ankstesniame naujienlaiškyje.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Vienas svarbiausių pakeitimų – visų gyventojo metinių pajamų sumavimas, nustatant taikomą GPM tarifą. Nuo šiol beveik visos gyventojo pajamos (su tam tikromis išimtimis) bus sumuojamos ir apmokestinamos taikant naujus progresinius 20 proc., 25 proc. arba 32 proc. tarifus, priklausomai nuo bendros metinių pajamų sumos. Sumuojamos būtų, pvz., darbo, individualios veiklos, turto pardavimo pajamos.
Daugumai gyventojų, kurių mėnesinės pajamos neviršija 6 936,45 eurų ir kurie gauna tik darbo užmokestį, apmokestinimas iš esmės nesikeis. Tačiau Finansų ministerijos duomenimis, apie 11 proc. visų gyventojų, kurių pajamos didesnės ir/ar gaunama įvairių rūšių pajamų, gali tikėtis išaugsiančios mokestinės naštos. Todėl svarbu numatyti ir suplanuoti papildomą mokėtiną GPM bei įvertinti mokesčių optimizavimo galimybes.
Papildomas sveikatos draudimas
Nuo 2026 metų darbdavio mokamos papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo įmokos darbuotojų naudai, viršijančios 350 eurų per metus, bus apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos – t. y. taikant GPM ir socialinio draudimo įmokas. Todėl suteikiant darbuotojams papildomą sveikatos draudimą, kurio vertė per metus viršys 350 eurų, atsiras prievolė mokėti papildomą GPM ir socialinio draudimo įmokas. Šiuo atveju mokesčius reikėtų išskaičiuoti iš darbuotojų arba padengti darbdavio lėšomis.
Kitų pajamų apmokestinimas
Kaip minėta, ne visos pajamos nuo 2026 m. bus sumuojamos ir apmokestinamos progresiniais tarifais. Pvz., dividendų apmokestinimas nesikeičia – jie ir toliau bus apmokestinami fiksuotu 15 proc. tarifu, nesumuojant jų su kitomis pajamomis.
15 proc. tarifu taip pat bus apmokestinamos socialinės išmokos (pvz. ligos, vaiko priežiūros), pajamos iš akcijų, dalių ar pajų pardavimo, kai jos įsigytos ne anksčiau nei prieš 5 metus, gyvybės draudimo ir pensijų fondų išmokos ir grąžintos įmokos, per investicinę sąskaitą gautos pajamos bei akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorius, ar kitų iš darbdavio ar susijusio asmens gautų akcijų pardavimo pajamos, jei jos parduodamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės įsigyti akcijas atsiradimo. Šios pajamos taip pat nebus sumuojamos su kitomis metinėmis pajamomis.
Vis dėlto, kitos pajamų kategorijos, pvz., nekilnojamojo turto pardavimas ar nuoma, palūkanos, autoriniai atlyginimai ne iš darbdavio, bus apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu, tačiau tik iki 12 šalies vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumos per metus (apie 27,7 tūkst. eurų). Viršijanti tokių pajamų dalis pateks į bendrą pajamų sumavimą ir bus apmokestinama taikant bendrus 20/25/32 proc. tarifus.
Darbdavių atsakomybė
Nors gyventojai patys turės sumokėti progresinį GPM nuo visų metinių pajamų teikiant metinę GPM deklaraciją, svarbu įvertinti galimybę jau metų eigoje taikyti progresinius tarifus, taip išvengiant papildomų GPM prievolių patiems gyventojams.
Mokant periodines A klasės išmokas (pvz. darbo užmokestį), gyventojo prašymu, progresinis GPM gali būti išskaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą per mokestinį laikotarpį išmokėtą sumą. Tokiais atvejais įmonėms svarbu sekti savo išmokas. Mokant vienkartines A klasės išmokas, tarifas taikomas pagal tos išmokos dydį. Jeigu gyventojas gauna kitų pajamų (pvz., darbo užmokesčio iš kitų įmonių, palūkanų ar individualios veiklos pajamų), įmonės neprivalės vertinti šių pajamų pritaikant GPM tarifą.
Individualios veiklos apmokestinimas
Mokesčių pakeitimai palies ir gyventojus, kurie verčiasi individualia veikla. Tiesa, tik tuos, kurių apmokestinamos pajamos iš individualios veiklos viršys 35 000 eurų (iki šios ribos gyventojams toliau bus taikomas 5–15 proc. tarifas). Viršijusiems šią ribą, tarifas palaipsniui augs iki 20 proc. o viršijus 42 500 eurų – bendri 20/25/32 proc. tarifai. Individualios veiklos pajamos bus sumuojamos su kitomis pajamomis.
Nekilnojamojo turto mokestis: pagrindinis ir ne pagrindinis būstas
Nuo 2026 metų keičiasi ir gyventojų valdomo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Nustatomas atskiras pagrindinio gyvenamojo būsto (t.y. būsto, kuriame savininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą) ir kito NT apmokestinimas.
- Pagrindinis gyvenamasis būstas:
Jei būsto mokestinė vertė viršija neapmokestinamąjį dydį (ne mažesnį nei 450 000 eurų), už viršijančią dalį bus taikomas 0,1 – 1 proc. NT mokestis. Konkrečius tarifus ir neapmokestinamuosius dydžius nustatys savivaldybių tarybos. 450 000 eurų riba tai
koma kiekvienam asmeniui atskirai. - Kitas nekilnojamasis turtas:
Jei bendra jo mokestinė vertė viršija 50 000 eurų, bus taikomas 0,2 – 1 proc. NT mokestis.
Svarbu nepamiršti, kad nuo 2026 metų galios jau kitos, dažniausiai ženkliai didesnės, mokestinės NT vertės. Jas galima pasitikrinti Registrų centro interneto svetainėje. Kartu verta pasitikrinti ir gyvenamosios vietos deklaravimą, nes jis lems bent 450 000 eurų neapmokestinamojo dydžio taikymą.
Verslo liudijimai 2026 metams
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pakeitė veiklų sąrašą, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą, ir verslo liudijimų išdavimo taisykles. Pagrindiniai pakeitimai:
- Atnaujintas veiklų, kuriomis galima verstis su verslo liudijimu 2026 m., sąrašas, o veiklų pavadinimai ir kodai suderinti su nauju Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (EVRK), galiojančiu nuo 2025. metų sausio 1 d.
- Gyventojai dėl verslo liudijimo išdavimo, pratęsimo ar duomenų pakeitimo gali kreiptis ne tik per „Mano VMI“, bet ir telefonu. Pokalbiai bus įrašomi ir laikomi oficialiais dokumentais.
- Nebereikalaujama pateikti leidimo gyventi užsieniečiams, sutarčių dėl audiovizualinių kūrinių platinimo, taip pat panaikinta galimybė perduoti dokumentus saugoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM).
- Verslo liudijimai išduodami ir esant skolai Sodrai. Be to, nereikia iš anksto sumokėti Sodros įmokų, jei liudijimas išduodamas trumpesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui.
- Paskelbta naujos redakcijos GPM307 forma.
Šie pakeitimai taikomi išduodant verslo liudijimus 2026 metams.
Socialinio draudimo pasikeitimai nuo 2026 m.
2025 m. gruodžio 9 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2026 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas bei patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai nuo 2026 m.:
- II grupei priskiriamų darbdavių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifas – jis didėja 0,06 proc. punkto iki 0,49 proc. (iki šiol buvo – 0,43 proc.) tiek terminuotoms, tiek neterminuotoms sutartims (bendras darbdavio socialinio draudimo įmokų tarifas bus 2,12 proc. Darbuotojų įmokos išlieka tokios pačios - 19,50 proc. (nekaupiant II pakopos papildomai pensijai) arba 22,50 proc. (kaupiant papildomai pensijai).
- Mažėja darbuotojų papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo įmokų lengvata – įmokų suma, viršijanti 350 Eur per metus, bus apmokestinama socialinio draudimo įmokomis. Šiuo pakeitimu apmokestinimas suvienodinamas su GPM įstatymo nuostatomis.
- Nuo 2026 m. liepos 1 d. individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų ir ūkinių bendrijų nariai, įmokas skaičiuos nuo 90 proc. asmeniniams poreikiams paimamų lėšų sumos (anksčiau – nuo 50 proc.). Nuo 90 proc. gauto atlygio socialinio draudimo įmokas taip pat skaičiuos asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, sportininkai, atlikėjai ir meno kūrėjo statusą turintys asmenys, gaunantys pajamas ne iš darbdavių, kai tokios pajamos nėra individualiosios veiklos pajamos. Tuo tarpu ūkininkai GPM galės skaičiuoti nuo neapmokestinamųjų pajamų, tačiau ne daugiau kaip nuo 12 MMA per metus.
Atnaujinta forma FR0528 ir jos pildymo taisyklės
VMI prie FM viršininko 2025 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. VA27 „Dėl Asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaitos FR0528 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo“ atlikti FR0528 formos pildymo taisyklių pakeitimai bei atnaujinta pati FR0528 forma. Pildymo taisyklės papildytos aktualiais praktiniais pavyzdžiais. Naujos redakcijos forma turės būti teikiama nuo 2026 m. sausio 1 d.
Papildyti i.SAF / SAF-T klasifikatoriaus kodai
VMI prie FM 2025 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. VA-107, kuris įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d., pakeistas Standartinės apskaitos duomenų rinkmenos (SAF-T) techninės specifikacijos ir techninių reikalavimų aprašas, atsižvelgiant į PVM įstatymo 19 straipsnio pakeitimą, kuriuo nuo 2026 m. sausio 1 d. vietoje 9 proc. lengvatinio PVM tarifo nustatomas 12 proc. PVM tarifas:
- PVM klasifikatorius papildytas naujais mokesčio kodais 12 proc. PVM tarifui – PVM58, PVM59, PVM60.
- Prie PVM kodų, kurie taikomi sandoriams su 9 proc. PVM tarifu (pvz. PVM2), įrašyta galiojimo pabaigos data, t. y. 2025 m. gruodžio 31 d.
- Aprašas papildytas IV skyriumi „Duomenų tvarkymas“. Naujame skyriuje reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, jų saugojimo terminai ir pateikimas pagal ES reglamentą (BDAR) bei Lietuvos teisės aktus.
Saldintų gėrimų akcizų mokėtojų registracija
2025 m. gruodžio 17 d. VMI prie FM pristatė procesą, kaip įmonės, gaminančios ar iš kitų Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių įvežančios saldintus gėrimus, gali registruotis akcizų mokėtojomis dėl nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiančių Akcizų įstatymo pakeitimų. Tokios įmonės yra kviečiamos siųsti laisvos formos prašymus įregistruoti jas akcizų mokėtojais el. paštu vmi@vmi.lt.
Primename, kad akcizų už nealkoholinius saldintus gėrimus mokėtojais turi registruotis įmonės, kurios į Lietuvos Respublikos teritoriją iš kitų ES valstybių narių atgabena:
- nealkoholinius saldintus gėrimus, kuriuose pridėtinių cukrų yra daugiau kaip 2,5 g / 100 ml ir (arba) yra saldiklių;
- gėrimų koncentratus (skystus ir miltelinius), jei juose yra pridėtinių cukrų ir (ar) saldiklių ir jie skirti ruošti gėrimą;
- pieno pagrindu pagamintus gėrimus, kai juose yra pridėtinių cukrų ar saldiklių.
Daugiau informacijos rasite čia. VMI prie FM atsakymai į DUK šia tema, pateikiami čia.
Išnaudota į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių kvota 2025 metams ir patvirtinta kvota 2026 metams
2025 m. gruodžio 2 d. Migracijos departamentas paskelbė, jog išnaudota 2025 metams numatyta į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių kvota, o 2025 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu patvirtina kvota 2026 metams.
2025-iesiems patvirtinta kvota buvo 24 830. 2026-iesiems nustatyta kvota yra 24 706.
Nurodyta kvota apima visas profesijas bei darbo funkcijas visuose įmonių veiklos sektoriuose. Išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu gali būti išduodamas tik tuo atveju, jeigu užsieniečio darbo užmokestis bus ne mažesnis kaip 1,2 Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (BDU), arba, kai užsieniečio profesija įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių trūksta Lietuvoje, sąrašą – ne mažesnis kaip 1 BDU. Šiuo metu 1 BDU yra 2 223 Eur.
Atnaujinti pavyzdiniai viešųjų pirkimų dokumentai
Viešųjų pirkimų tarnyba atnaujino pavyzdinius dokumentus:
- Atviro konkurso specialiąsias sąlygas (atnaujinta 2025-11-26);
- Skelbiamų derybų specialiąsias sąlygas (atnaujinta 2025-11-27);
- Dinaminės pirkimų sistemos sąlygas (atnaujinta 2025-12-11);
- Skelbiamos apklausos specialiąsias sąlygas (skirtas mažos vertės pirkimams) (atnaujinta 2025-11-26).
Atliktos korekcijos susijusios su reikalavimu tiekėjams pasirašyti pasiūlymą.
Amatininkų ir pramonės gaminių kilmės pavadinimai jau gali būti saugomi kaip geografinės nuorodos
Nuo 2025 m. gruodžio 1 d. ES įsigalioja nauja teisinė apsauga, suteikianti galimybę amatininkų ir pramonės gaminių kilmės pavadinimus saugoti kaip geografines nuorodas (GN). Iki šiol GN apsauga buvo taikoma tik žemės ūkio produktams, vynams ir spiritiniams gėrimams.
Šiuos pokyčius lėmė įsigaliojęs Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2411. Pagal ši reglamentą apsauga gali būti taikoma gaminiams, pagamintiems iš natūralių gamtos išteklių (pvz., gintaro, kalnų akmenų), medžio, odos, tekstilės (įskaitant nėrinius). Taip pat keramikos, stiklo, porceliano, juvelyriniams bei stalo įrankių dirbiniams, ir kitiems gaminiams, kurių savybės neatsiejamai susijusios su jų kilmės geografine vietove.
Amatininkų gaminiai – tai rankomis gaminami produktai, kurių kokybę lemia amatininko įgūdžiai ir tradicijos. Pavyzdžiui, keramika, tekstilė, papuošalai, stiklo dirbiniai.