Europos Komisija pristatė ambicingą pasiūlymų paketą, kuriuo siekiama supaprastinti Europos Sąjungos (toliau – ES) reglamentus, padidinti konkurencingumą ir išplėsti investicijų galimybes. Ši iniciatyva skirta sukurti palankesnę verslo aplinką, kuri skatintų ES įmonių augimą, inovacijas ir kokybiškų darbo vietų kūrimą.

Pagrindiniai tikslai – suderinti konkurencingumą su klimato tikslais, tokiais kaip Europos žaliasis kursas, ir sumažinti administracinę naštą bent 25 proc., ypač akcentuojant mažas ir vidutines įmones (toliau – MVĮ).

Pasiūlymų paketas apima tvaraus finansavimo ataskaitų teikimą, tvarumo patikrinimą, ES taksonomiją ir pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (toliau – PADKM). Tikimasi, kad šie supaprastinimai leis sutaupyti apie 6,3 mlrd. eurų metinių administracinių išlaidų ir galimai mobilizuos apie 50 mlrd. eurų papildomų viešųjų ir privačių investicijų.

Šie pasiūlymai bus peržiūrėti Europos Parlamento ir Tarybos, siekiant užtikrinti, kad jie būtų įgyvendinami prioritetine tvarka ir atitiktų suinteresuotųjų šalių lūkesčius.

Plačiau skaitykite čia.

Europos Komisija pristatė Švariosios pramonės susitarimą (angl. Clean Industrial Deal), kuris yra strateginis planas, skirtas stiprinti Europos pramonės konkurencingumą ir atsparumą, tuo pačiu spartinant dekarbonizaciją.

Pagrindiniai Švariosios pramonės susitarimo aspektai:

1. Dekarbonizacija ir pramonės augimas;
2. Reguliavimo efektyvumas;
3. Energijos kainų mažinimas;
4. Švarių produktų paklausos skatinimas;
5. Švariosios perėjimo finansavimas;
6. Žiediškumas ir medžiagų prieiga;
7. Tarptautinė partnerystė ir prekyba;
8. Įgūdžių darbo jėgos vystymas.

Ši iniciatyva siekia spręsti tokius iššūkius kaip aukštos energijos kainos ir pasaulinė konkurencija, pozicionuodama dekarbonizaciją kaip Europos pramonės augimo variklį. Vienas iš svarbiausių šios iniciatyvos tikslų – iki 2050 metų pasiekti dekarbonizuotą ekonomiką.

Plačiau skaitykite čia.

Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė preliminarų susitarimą dėl naujų priemonių, skirtų mažinti maisto ir tekstilės atliekas Europos Sąjungoje (toliau – ES). Pagrindiniai susitarimo aspektai:

1. Maisto atliekų mažinimas;
2. Tekstilės atliekų tvarkymas;
3. Greitosios mados sprendimai.

Šis susitarimas siekia užtikrinti, kad įgyvendinimas būtų įmanomas, nepakenkiant žemės ūkio sektoriui. Taryba turės formaliai patvirtinti savo poziciją, kurią Europos Parlamentas galės patvirtinti antrajame svarstyme.

Plačiau skaitykite čia.

Europos Komisija patvirtino įspūdingą 2,3 mlrd. eurų vertės Suomijos schemą, skirtą skatinti investicijas į strateginius sektorius ir padėti pramonės įmonėms dekarbonizuoti savo gamybos procesus. Ši iniciatyva puikiai atspindi Europos Komisijos 2024-2029 m. prioritetus, kurie orientuoti į švarią energiją ir pažangias technologijas. Schema apima tris pagrindines priemones:

1. Pagreitintos atsinaujinančios energijos ir saugyklų diegimo priemonė, kuri skirta remti investicijas į atsinaujinančios energijos gamybą (išskyrus elektros gamybą) ir šių energijos šaltinių saugojimą.
2. Dekarbonizacijos ir energijos efektyvumo priemonė, kuri skirta pramonės įmonėms reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bent 40 proc. ir / arba energijos suvartojimą bent 20 proc.
3. Investicijų į strateginius sektorius priemonė, kuri skirta skatinti strateginės įrangos, tokios kaip baterijos, saulės kolektoriai ir vėjo turbinai, gamybą bei kritinių žaliavų tiekimą.

Plačiau skaitykite čia.

Straipsnyje aptariama „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. Greenwashing) rizikos mažinimo svarba profesinėje aplinkoje, nurodant pagrindinius principus, kurių turėtų laikytis teisės ir rizikos valdymo specialistai, siekdami sumažinti šią riziką. Išskiriami šie principai:

• Tikslių ir teisingų reikalavimų pateikimas;
• Sąlygų ar kvalifikacijų paaiškinimas;
• Suprantamos ir aiškios kalbos vartojimas;
• Atskaitomybės užtikrinimas vertės grandinėje.

Straipsnyje nagrinėjamos geriausios praktikos ir atvejų analizės, susijusios su anksčiau minėtų principų laikymųsi, pabrėžiant suinteresuotųjų šalių pasitikėjimo gerinimo svarbą.

Plačiau skaitykite čia.

Pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis, vyrai Lietuvoje uždirba apie 13% daugiau nei moterys. Nors Lietuvoje atlygio skirtumas nėra didžiausias lyginant jį su kitomis Europos Sąjungos (toliau – ES) šalimis, tačiau jo taip pat negalima ir ignoruoti.

Tikimasi, kad kitąmet įsigaliosianti ES Skaidraus atlygio direktyva, įpareigos dalį verslų teikti ataskaitas apie vyrų ir moterų gaunamus vidutinius atlyginimus, kurie neturėtų skirtis daugiau nei 5% (išskyrus atvejus, kai tam yra svari ir pagrįsta priežastis). Jei moterų ir vyrų gaunamo darbo užmokesčio skirtumas bus didesnis nei 5%, darbuotojai gali tikėtis atlyginimų pakėlimo ir kompensacijų, o įmonės – baudų.

Plačiau skaitykite čia.

Kadangi organizacijos vis plačiau integruoja generatyvųjį dirbtinį intelektą (angl. Gen AI) į savo veiklą, būtina atkreipti dėmesį į jo poveikį aplinkai.

„Capgemini“ mokslinių tyrimų instituto atliktame tyrime tik 12% vadovų nurodė, kad jų organizacijos vertina generatyviojo dirbtinio intelekto aplinkos pėdsaką, o vos 20% laiko tai vienu iš svarbiausių veiksnių, renkantis ar kuriant modelius.

Grafikos procesorių, būtinų generatyviojo dirbtinio intelekto veiklai, gamyba apima retųjų žemės metalų kasybą, kuri prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Generatyviojo dirbtinio intelekto naudojami duomenų centrai sunaudoja daug energijos, o dažni aparatinės įrangos atnaujinimai dar labiau eikvoja gamtos išteklius.

Nors kai kurios įmonės pradeda įtraukti tvarumo priemones į generatyviojo dirbtinio intelekto gyvavimo ciklą, tik 31% jau ėmėsi veiksmų šia kryptimi. Kadangi generatyviojo dirbtinio intelekto modeliai tampa vis sudėtingesni, būtina valdyti tiek finansines, tiek aplinkosaugines sąnaudas.

Nuoroda į atliktą tyrimą.

Žaliojo klimato fondas (angl. The Green Climate Fund – GCF) paskelbė apie 686,8 mln. JAV dolerių investicijas 11 projektų įgyvendinimui 42 šalyse. Ši iniciatyva siekia paveikti 115,5 mln. žmonių ir sumažinti 45,3 mln. tonų CO₂ emisijų. Pirmosios investicijos suplanuotos Serbijoje, kurios orientuotos į miškų ekosistemos atsparumo stiprinimą, bei Toge, kur siekiama padidinti pažeidžiamų bendruomenių prisitaikymą prie klimato kaitos.

Didžiausia investicijų dalis skiriama Afrikai (38%), Lotynų Amerikai ir Karibų jūros regionui (32%) bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui (27%).

Plačiau skaitykite čia.

„TikTok“ siekia sumažinti savo išmetamųjų teršalų kiekį ir pasiekti anglies neutralumą iki 2030 metų. Šio siekio įgyvendinimui įmonė pasirašė daugiamečio bendradarbiavimo sutartį su Šveicarijos anglies surinkimo įmone „Climeworks“, kuri įmonei padės pašalinti 5 100 tonų anglies dioksido iš atmosferos.

Plačiau skaitykite čia.