Nepaisant augančio tarptautinio dėmesio ESG (aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos) aspektams, dalis Lietuvos verslų vis dar neįvertina jų poveikio finansiniams rodikliams. Naujausi tyrimai rodo, kad ESG veiksniai daro tiesioginę įtaką skolinimosi kainai, įmonės vertei ir investicijų pritraukimui, o jų ignoravimas gali reikšti ne tik nuostolius reputacijai, bet ir ekonomines pasekmes, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
2025 m. „KPMG ESG Assurance Maturity Index 2025“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1340 aukščiausio lygio vadovų ir valdybos narių iš įvairių sektorių, parodė, kad ESG užtikrinimas siejamas su penkiais pagrindiniais lūkesčiais: rinkos dalies augimu (60 proc.), pelningumo gerėjimu (54 proc.), reputacijos stiprinimu (52 proc.), investuotojų pritraukimu (49 proc.) ir kaštų mažėjimu (49 proc.).
„Tai tik patvirtina, kad ESG aspektai tampa neatsiejama verslo strategijos dalimi pasaulyje“, – sako „KPMG Lietuva“ rizikos ir valdymo konsultacijų skyriaus vadovas Dainius Pupkevičius. Anot jo, remiantis konferencijos „Tvarumo planas“ metu pristatytais duomenimis, Lietuvos įmones atlikti ESG užtikrinimą daugiausiai skatina atitiktis teisės aktams, gerokai mažiau – rinkos dalies augimas, investicijų pritraukimas ir pajamų didėjimas.
„Tačiau tik nedidelė dalis įmonių nurodo, kad ESG integracija siejama su vadovybės premijomis ar EBIDTA pokyčiais“, – pažymi „KMPG Lietuva“ ekspertas. Anot jo, tvarumo reikalavimų ignoravimas ilgainiui gali lemti brangesnį finansavimą, mažesnę užstato vertę ir griežtesnius skolos valdymo reikalavimus. „ESG reitingų įtaka kapitalo kaštams yra neigiamai koreliuojanti – kuo aukštesnis reitingas, tuo mažesni kaštai, ką tik patvirtina naujausi tyrimai“, – sako jis.
Remiantis MSCI (MSCI ESG Ratings and Cost of Capital, 2024) tyrimais, įmonės su žemiausiais ESG reitingais patyrė vidutinius 7,9 proc. kapitalo kaštus, o aukščiausius reitingus turinčios – 6,8 proc. Pašnekovo teigimu, ESG reitingų įtaka kapitalo kaštams skiriasi priklausomai nuo sektoriaus. Pirmojo būtinumo prekių sektoriuje – ESG veiksniai turi didžiausią įtaką, o technologijų ar paslaugų sektoriuose – kiek mažesnę. „Tai reiškia, kad ESG strategijos turi būti pritaikytos pagal sektoriaus specifiką, o ne taikomos universaliai. Įmonės, veikiančios jautriuose sektoriuose, turi didesnę paskatą investuoti į ESG brandą“, – pažymi jis.
Europos bankininkystės institucija (EBA) nuo 2026 m. sausio 11 d. įgyvendins galutines ESG rizikų valdymo gaires pagal CRD VI direktyvą. Šios gairės skirsto finansų įstaigas į tris kategorijas: mažos ir nekompleksinės įstaigos (turtas ≤ 5 mlrd. EUR), kurioms taikomi supaprastinti reikalavimai, įskaitant paprastesnį ESG atskleidimą, ataskaitas ir atlygio politiką, vidutinio dydžio įstaigos (turtas > 5 mlrd. EUR ir < 30 mlrd. EUR), kurioms taip pat taikomi standartiniai CRD/CRR reikalavimai, be papildomų lengvatų ar griežtesnių taisyklių bei didelės įstaigos (turtas ≥ 30 mlrd. EUR), kurioms taikoma sustiprinta priežiūra, pilni Bazelio III reikalavimai, įskaitant griežtą ESG atskleidimą, rizikų valdymą ir atlygio politikos kontrolę. Šie pokyčiai turės įtakos ne tik finansų sektoriui, bet ir verslui, kuris siekia finansavimo, nes ESG atitiktis taps būtina sąlyga.
„Tad įmonės, ignoruojančios ESG aspektus, susidurs su padidėjusiais skolinimosi kaštais, sumažėjusiu užstato vertinimu, sugriežtėjusiais finansiniais reikalavimais ir netgi atsisakymu finansuoti tam tikrus sektorius, rizika reputacijai ar teisiniais ginčais“, – pažymi „KMPG Lietuva“ ekspertas Dainius Pupkevičius. Anot jo, bendrovėms ateina metas sudaryti aiškų planą, kaip gerinti ESG rizikų valdymą kiekvienoje srityje, nes didesnis brandos lygis koreliuoja su geresniais finansiniais rezultatais ir investuotojų pasitikėjimu, o tai padaryti galima pasitelkus specialią metodiką – ESG Assurance Maturity Index, parodančią bei padedančią nustatyti tvarumo brandą, per rizikų strategiją, kultūrą, technologijas, duomenų valdymą ir ataskaitų kokybę.
„Jau dabar ESG patikrinimai (due diligence) tampa vis dažnesni sandoriuose. 57 proc. pasaulio investuotojų teigia, kad per artimiausius dvejus metus ESG patikras atliks daugumoje sandorių. Tvarumo patikrinimo išvados daro įtaką visiems esminiams sandorio elementams – nuo kainos korekcijų iki sandorio nutraukimo. 63 proc. respondentų nurodė, kad ESG patikra lėmė sandorio nutraukimą, o 60 proc., kad buvo keičiamas integravimo planas“, – pažymi jis.
