Europos Komisija (EK) išleido Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą (angl. Fit for 55) priemonių rinkinį, kuriuo siekia įgyvendinti naujas iniciatyvas ir užtikrinti, kad Europos Sąjungos (ES) politika atitiktų klimato srities tikslus, ir vieną svarbiausiąjį – sumažinti anglies dioksido emisijas 55 procentais iki 2030 metų.
Tikslas – nulinės CO2 emisijos
Rinkinį sudaro 14 reglamentų, kurių visuma turėtų užtikrinti užsibrėžto tikslo įgyvendinimą. Dainius Pupkevičius, „KPMG Baltics“ Valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovas išskiria reglamentą apie anglies dioksido (CO2) emisijų standartą lengviesiems automobiliams ir furgonams.
Pasak jo, kai Lietuvos politikai „laužo ietis“ automobilių taršos, akcizų klausimais, 2023 m. kovo 28 d. Europos Vadovų Taryba priėmė griežtesnius lengvųjų automobilių ir furgonų emisijų standartus, pagal kuriuos iki 2030 m. naujų automobilių išmetamas CO2 kiekis turi sumažėti 55 proc., o naujų furgonų – 50 proc., lyginant su 2021 m. Taip pat tikimasi, kad tiek nauji automobiliai, tiek furgonai iki 2035 m. pasieks nulinį CO2 emisijų tikslą.
„Šiuo metu furgonų ir automobilių CO2 emisijos sudaro 15 procentų viso ES išmetamo CO2 kiekio, tad šio tikslo pasiekimas gali ženkliai prisidėti prie ES 2050 m. „grynojo nulio“ ambicijos. Be to, naujasis standartas atitinka Paryžiaus susitarimą išlaikyti vidutinį pasaulinį atšilimą žemiau 2 laipsnių Celsijaus ir stengtis jį apriboti iki 1,5 laipsnio, lyginant su prieš industriniu lygiu“, – esamą situaciją detalizuoja D. Pupkevičius.
Gamintojams emisijų kreditai už ekologines inovacijas
Lengvųjų automobilių ir furgonų CO2 emisijos standartai numato skatinimo mechanizmą gamintojams. Jei 2025–2029 m. laikotarpiu ne mažiau kaip 25 proc. gamintojo parduotų lengvųjų automobilių ir/ar 17 proc. furgonų bus pagal nustatytą standartą negeneruojančios arba mažai anglies dvideginio generuojančios transporto priemones, gamintojui bus taikomi sumažinti CO2 emisijų reikalavimai.
Gamybos įmonės gali gauti emisijų kreditus už ekologines inovacijas. Šiuo metu rodiklis, naudojamas norint apibrėžti produktą kaip ekologiškai inovatyvų, turi neviršyti 7 g CO2/km, tačiau šis maksimalus lygis nuo 2030 m. bus sumažintas iki 4 g CO2/km. Įmonės turės įdėti daugiau pastangų siekdamos sumažinti anglies dioksido kiekį, jei norės ir toliau gauti emisijų kreditus.
„Pagal šį reglamentą kiekvienas gamintojas privalo užtikrinti, kad jo naujai pagamintas registruotų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis per kalendorinius metus neviršytų jiems taikomo metinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslo. Jei jis bus viršytas, gamintojas privalės sumokėti 95 eurų priemoką už kiekvieną gramą CO2/km, nuo kiekvienos registruotos transporto priemonės“, – aiškina „KPMG Baltics“ ekspertas.
Elektromobilių gamybos skatinimas ES
Reglamentu bandoma padidinti elektromobilių gamybą visoje ES, tačiau transporto priemonės su vidaus degimo varikliais nebus visiškai pašalintos iš rinkos. EK pateiks siūlymą leisti registruoti transporto priemones su vidaus degimo varikliais, varomais tik CO2 neutraliais degalais ir po 2035 m.
Kitas svarbus šio pakeitimo aspektas, kurį išskiria D. Pupkevičius, įperkamų elektromobilių teikimas mažų ir vidutinių pajamų vartotojams gamybos skatinimas.
„Tikimasi, kad naujasis standartas paskatins ir paspartins vietinių ir importuojamų elektrinių transporto priemonių tiekimą į rinką bei padidins naudotų transporto priemonių rinką, dėl kurios suaktyvėjimo kainos sumažės. O Anglies dioksido pasienio korekcijos mechanizmas (angl. Carbon Border Adjusment Mechanism) ir ES taršos leidimų kreditų mainų sistemos reforma atliks svarbų vaidmenį remiant tuos Europos gamintojus, kurie ne tik gamina elektrines transporto priemones, bet ir stengiasi sumažinti išmetamų teršalų lygį viso gamybos proceso metu“, – laukiančių reformų niuansus, aptaria ekspertas.
Jis priduria, kad naujieji reglamentai elektrinių transporto priemonių gamintojams sukurs daug geresnę padėtį, nes jos mokės mažiau taršos mokesčių ir įsigys mažiau emisijų kreditų, todėl galės parduoti savo automobilius rinkoje už mažesnę kainą.
„Bendras tokių reglamentų įgyvendinimo rezultatas suteiks Europos įmonėms konkurencinį pranašumą, o tai reiškia, kad naujasis pakeitimas turės įtakos ne tik Europai, bet ir pasaulinei pramonei. Šia nauja politika Europa skatins pasaulio automobilių gamintojus kurti produktus, kurie būtų CO2 neutralūs ir į savo gamybos procesus įtraukti anglies dioksido neutralumo siekius“, – pažymi „KPMG Baltics“ ekspertas.
Dėmesys technologijų plėtrai
Elektromobilių ir furgonų rinkos lyderio pozicija reikalauja nuolat siekti technologinio proveržio, todėl reglamente yra skiriamas didelis dėmesys nulinės emisijos lygio siekimui ir susijusių technologijų skatinimui.
Žaliojo kurso pramonės planas, kuris EK buvo pristatytas 2019 m., yra vienas iš būdų siekti to proveržio, nes numato kurti sklandesnę prieigą prie finansavimo ir skatinti technologijų plėtrą. Yra ir daugiau iniciatyvų, skirtų paspartinti inovacijas mobilumo ekosistemoje, naudojant įvairias ES finansavimo priemones, pavyzdžiui, „Europos horizontas“ (angl. Horizon Europe) – mokslinių tyrimų ir inovacijų bendroji programa, „InvestEU“ ir kt.
Vis dėlto, D. Pupkevičius įžvelgia, kad tokie drastiški pramonės pokyčiai, kuriuos įneš minėtasis reglamentas ir paskui jį sekančios iniciatyvos, gali turėti neigiamą poveikį mažo ir vidutinio dydžio įmonėms.
„Šias įmones užguls didelis naštos krūvis. Tad siekiant situaciją sušvelninti, gamintojai per kalendorinius metus pagaminantys nedidelį kiekį transporto priemonių – nuo 1 000 iki 10 000 naujų automobilių arba nuo 1 000 iki 22 000 naujų furgonų, gali gauti išimtį iki 2035 m. pabaigos, o gamintojai, kurie per metus pagamina mažiau nei 1 000 naujų transporto priemonių ir toliau bus atleisti nuo reglamento“, – pažymi ekspertas.
Prognozuojama, kad dėl naujai nustatytų tikslų, nulinės emisijos transporto priemonių kaina ilgainiui bus mažesnė nei neatsinaujinančiu kuru varomų transporto priemonių. Be to, pasiūlymą ir sėkmingą jo įgyvendinimą palaikys susiję reglamentai. Pavyzdžiui, AFIR (angl. Alternative fuels infrastructure regulation – Alternatyvių degalų infrastruktūros reglamentas) užtikrintų tinkamą viešąją infrastruktūrą, leidžiančią apmokestinti nulinės emisijos transporto priemones, įpareigojant išplėsti įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūrą.
Elementų gavyba – didelė žala aplinkai
Pasak D. Pupkevičiaus, dėl reglamento apie anglies dioksido (CO2) emisijų standartą lengviesiems automobiliams ir furgonams jau kyla ginčų, nes dabartiniai elektromobiliams naudojami akumuliatoriai yra pagaminti iš 3 pagrindinių elementų: ličio, kobalto ir nikelio.
„Dėl masiško elektromobilių gamybos padidėjimo reikės išgauti didžiulį kiekį šių elementų, juos tiektigamintojams, o tai gali būti labai žalinga aplinkai. Pavyzdžiui, ličio gavybos procesas yra labai taršus, jam reikia daug vandens, o šios reikmės padarinys dažnai būna išsausėjusi kasyklos teritorija, kas gali pakenkti ekosistemai“, – taršos padarinius įvardija „KPMG Baltics“ atstovas.
Taip pat, anot jo, reikiamų elementų gavyba užima daug laiko, o kritikai mano, kad tiekti tokius didelius jų kiekius per kelerius metus iki 2030 m. yra neįmanoma.
„Jie pabrėžia žalingus šių elementų gavybos aspektus ir abejoja, ar šis reglamentas tikrai turės norimą įtaką aplinkai. Vis dėlto Europos Vadovų Taryba 2023 m. kovo 28 d. priėmė reglamentą ir mano, kad tai yra galimybė plėtoti pažangiausias technologijas ir paskatinti pramonę investuoti į ateitį be iškastinio kuro“, – sako D. Pupkevičius.
Reglamentas dėl naujų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 yra svarbus ne tik Europos tikslų įgyvendinimui. Šis reglamentas atneš didelių pokyčių pasaulinėje automobilių pramonėje.
