Išplitus COVID-19 bei daugeliui pasaulio valstybių pradėjus taikyti fizinės mažmeninės prekybos sektoriaus dalyvių veiklos apribojimus, persikėlimas į elektroninę erdvę įgijo ypatingą reikšmę. Tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ partnerės Tomos Jensen teigimu, tik fizinėmis prekybos vietomis grįsto verslo klestėjimo laikai jau praeityje ir nors stabilizavusis situacijai pasaulyje sulaukėme atokvėpio, jis, panašu, nebus ilgas.

„Mažmeninės prekybos sektoriaus dalyvių, artimiausiu metu savo paslaugų neperkelsiančių į elektroninę erdvę, gali laukti nemenki iššūkiai. Mintis, jog internetinės parduotuvės neilgai trukus taps ateities prekybos centrais, jau nieko nestebina, to pavyzdžių matome ir Lietuvoje. Norėdamas neatsilikti nuo neišvengiamų pokyčių, verslas turėtų orientuotis ne tik į prekių ar paslaugų pirkimą bei pardavimą, bet ir veiklos vykdymą internetu, pristatymo į namus galimybes, procesų optimizavimą, duomenų analizės bei dirbtinio intelekto pasitelkimą“, – neabejoja T. Jensen.

Visgi, ji pastebi, jog galimybių sukurti internetinės prekybos platformą nuo nulio turi ne visi sektoriaus atstovai, tačiau tokioje situacijoje padėti gali bendradarbiavimas.

„Tik nedidelė dalis mažmenininkų yra stiprūs sukurti platformą, kuri būtų pajėgi konkuruoti su jau esamais ir gerai žinomais vardais. Stebime pavyzdžius, kai mažesni rinkos žaidėjai sujungia išteklius persikeldami į elektroninę erdvę. Žinoma, planuojant tokį verslo modelį svarbu atidžiai apgalvoti, kaip verslo grandinė bus paskirstyta tarp partnerių“, – pastebi ekspertė.

„Versli Lietuva“ iniciatyvos „Internete karantino nėra“ mentoriaus Jono Jarmolavičiaus teigimu, verslo atstovai Lietuvoje, siekdami tęsti veiklą ir karantino laikotarpiu, pasižymėjo aktyvumu bei išradingumu. Jis pastebi, kad COVID-19 pandemija vienus paskatino įgyvendinti atidėliotus planus, o kitus – iš naujo įvertinti elektroninės komercijos teikiamus privalumus.

„Sėkmės istorijų, kaip mažmeninės prekybos sektoriaus dalyviams pavyko prisitaikyti prie naujosios realybės – iš tiesų nemažai. Vieni įgyvendino senus planus ir paskubino elektroninės parduotuvės kūrimo procesus, kiti prisijungė prie didesnių rinkos žaidėjų, treti rinkosi lengvesnį kelią – klientus aptarnauti pradėjo tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ pagalba“, – teigia J. Jarmolavičius.
 

Ekspertų teigimu, COVID-19 pandemija suteikė galimybę atidžiau įvertinti ir dar vieną mažmeninės prekybos sektoriaus charakteristiką – socialinę atsakomybę. Pastebima, jog krizės laikotarpiu vartotojai mieliau rinkosi prekės ženklus, nešančius aiškią žinutę apie savo vertybes, nei tuos, kurie koncentruojasi tik į finansinę išraišką.

„Vartotojai, pirkdami prekes bei paslaugas, tikisi, jog verslas atspindės jų vertybes ir rūpinsis tomis pačiomis socialinėmis problemomis. Tikimasi, kad pandemija paskatins didesnį skaidrumą bei atvirumą versle, o tie, kurie savo veikla stengėsi bei stengsis prisidėti prie COVID-19 pasekmių visuomenei mažinimo – tikrai neliks nepastebėti“, – teigia T. Jensen.

Pasak T. Jensen, artimiausiu metu mažmeninės prekybos sektoriaus dalyviai turės įvertinti dar keletą veiksnių, galinčių nulemti sėkmingą veiklos vykdymą ateityje.

„Lojalumo programos, tikslingas duomenų naudojimas bei technologijos, padėsiančios apsipirkimą paversti saugesniu, lengvesniu ir efektyvesniu – būtent apie šių sričių tobulinimą turėtų pagalvoti verslas, norintis aiškiau pažinti savo vartotojus. Jungtinėje Karalystėje prieš pandemiją atliktas tyrimas atskleidė, jog net 42 proc. pirkėjų lengvai pereitų prie kito maisto prekes parduodančio mažmenininko, o dar virš 30 proc. nejaučia lojalumo elektroninių prekių ar kelionių pardavėjams“, – tendencijas apžvelgia ekspertė.

Jos teigimu, šią problemą spręsti padėtų lojalumo programų tobulinimas, kai vartotojui būtų pasiūloma daugiau pridėtinės vertės. Neabejojama, jog į mažmeninę prekybą netolimoje ateityje vis aktyviau bus įtraukiama ir aukštųjų technologijų sprendimų, leisiančių sektoriui greičiau prisitaikyti prie naujosios realybės.