Bendra darbo užmokesčio perskaičiavimo taisyklė sako, kad pasikeistus tarifams darbuotojų pajamos „į rankas“ negali mažėti. Anot p. Petrauskaitės, svarbūs bent du su tuo susiję aspektai: kaip pajamas keičia kaupimas II pensijų pakopoje ir kaip keičiasi darbo užmokestis, jeigu su darbuotoju jo darbo sutartyje yra sutarta būtent dėl pajamų sumos „į rankas“?

„Žinant, kad kaupimas II pensijų pakopoje faktiškai yra dalies asmeninių lėšų atsidėjimas pensijai privačiuose fonduose (dalyvių lėšos yra jų asmeninė nuosavybė, jos yra valdomos patikėjimo teise bei gali būti paveldimos), tokią papildomą pensijų įmoką reikia laikyti savo esme ne mokesčiu, o gyventojų pajamomis, nors techniškai ji ir išskaičiuojama iš atlyginimo bei pervedama į privatų II pakopos pensijų fondą“, – paaiškina specialistė.

Ji pažymi, kad gyventojams, pradėjusiems kaupti papildomai arba didesne apimtimi, priklausomai nuo pajamų dydžio, pajamos „į rankas“ (t.y. atlyginimas, pervedamas į banko sąskaitą) 2019 m. dažnu atveju sumažėja. Vis dėlto, gyventojų pajamos po apmokestinimo (t.y. tos, kuriomis jie gali disponuoti) nemažėja, nes išskaičiuotos ir į privačius pensijų fondus pervestos įmokos taip pat yra jų nuosavybė, todėl faktiškai tai yra jų gaunamų pajamų dalis, kurią jie investavo į privatų II pakopos pensijų fondą.

„Darbdavys šiuo atveju bendros taisyklės nepažeidžia ir darbuotojų „nenuskriaudžia“, nes darbuotojas turi ir teisę pasirinkti atsisakyti kaupimo II pakopos pensijų fonduose – stabdyti ir/ar „grįžti“ į SoDrą – ir taip padidinti savo pajamas „į rankas“. Jeigu darbuotojams visa tai dar nekomunikuota, norint išvengti nesusipratimų ar nepagrįstų nusivylimų reikėtų suskubti apie tai paaiškinti, nes liepą dalis darbuotojų pradės kaupti automatiškai“, – siūlo pašnekovė.

Kur kas keblesnis klausimas gali būti atlyginimo perskaičiavimas, kai su darbuotoju jo darbo sutartyje yra sutarta dėl neto pajamų.

„Pirmiausia tai reiškia, kad tam tikra prasme darbuotojui visiškai nerūpi, kokie yra mokesčiai ir kaip jie keičiasi (jie gali ir mažėti); svarbiausia, kad būtų pervedama tam tikra sutarta galutinė suma, atskaičius visus mokesčius. Iš kitos pusės, tai yra papildoma garantija bei apsauga darbuotojui nuo galimo mokesčių padidėjimo“, – sako p. Petrauskaitė.

Suprantama, kad tiek gyventojų pajamų mokestis (GPM), tiek valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos skaičiuojamos nuo bruto darbo užmokesčio, t.y. vadinamojo atlyginimo „ant popieriaus“. Kyla klausimas: ar darbdavys formaliai privalo perskaičiuoti darbo užmokestį ir naujus GPM ir VSD įmokų tarifus taikyti darbuotojo naudai?

„Tai priklauso nuo susitarimo su darbuotoju. Jei susitarta dėl neto pajamų, mokesčiai yra darbdavio problema: jam „skauda galvą“, jeigu jie didėja, jis džiaugiasi, jeigu – mažėja. Pagal bendrą perskaičiavimo taisyklę, 2019 m. pasikeitus tarifams, darbuotojas negali gauti mažiau pajamų. Bet ar jis turi gauti daugiau todėl, kad nauji GPM ir VSD įmokų tarifai yra mažesni 1,55% ir taikomas didesnis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD)? Šiuo atveju, ko gero, ne. Susitarimas dėl atlyginimo „į rankas“ turėtų reikšti, kad nepriklausomai nuo taikomų tarifų ir lengvatų, darbuotojas gauna sutartą sumą kas mėnesį. Vadinasi, mokesčių reforma neįpareigoja keisti atlyginimo „į rankas“ dydžio, nepriklausomai nuo to, ar tarifai didėja, ar mažėja“, – paaiškina p. Petrauskaitė.

Pasak specialistės, svarbu suprasti, kad pensijų kaupimas II pakopoje nėra mokestis ar VSD įmoka, nors suma ir išskaičiuojama iš atlyginimo.

„Kaip minėta, kaupimas II pensijų pakopoje yra tų pačių gyventojo lėšų, kitaip sakant, dalies atlyginimo atidėjimas pensijai. Šios lėšos yra asmens nuosavybė, jos gali būti paveldimos. Todėl visiškai pagrįstai galima teigti, kad faktinės išmokos „į rankas“, t.y., atlyginimas į banko sąskaitą, gyventojams gali ir sumažėti, jeigu jie papildomai pradės kaupti savo lėšomis II pakopoje, nepaisant to, dėl kokių pajamų „į rankas“ buvo susitarta pasirašant sutartį, – kalba „KPMG Baltics“ partnerė. – Visais panašiais atvejais, kai su darbuotoju tariamasi dėl neto darbo užmokesčio, patartina tiksliai nustatyti ir aptarti, ar įvertintas kaupimas II pakopoje bei NPD taikymas, ir ar darbuotojas supranta visus susijusius aspektus. Verta paminėti, kad pasikeitus apmokestinimo taisyklėms (pvz., kitais metais), neto pajamų, t.y., faktinių išmokų „į rankas“ dydžiai vėl galės keistis, nors bendros bruto pajamos išliks tokio pačios“.

Ponia Petrauskaitė primena, kad bendra darbo užmokesčio perskaičiavimo tvarka detaliai nenumato, kokie priedai, premijos, kintamos darbo užmokesčio dalys turi būti indeksuojamos, o kokios galimai ir ne.

Todėl, anot jos, vertėtų atskirai peržiūrėti kiekvieną papildomą darbo užmokesčio dalį, nenurodytą darbo sutartyje ir tuos atvejus, kai darbo užmokesčio dalis yra nurodoma, tačiau neišreikšta konkrečiu dydžiu.

• Eksportas į egzotines rinkas: kaip išvengti nemokių klientų?

• Smulkiojo verslo konkurencinis koziris – sertifikatas „Stipriausi Lietuvoje“

• Mokesčių reforma: ar viskas atlikta? (II) 

„Kintamos atlyginimo dalys arba priedai, kurie skaičiuojami nuo bruto darbo užmokesčio, papildomai nėra indeksuojami, nes pats bruto darbo užmokestis jau vieną kartą yra indeksuotas. Tačiau problemų darbdaviams gali kilti mokant tam tikrus priedus, kurie numatyti atskirose pačių įmonių ar net jų tarptautinių grupių vidinėse tvarkose. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip tokios papildomos išmokos yra nustatomos ir kaip jos skaičiuojamos – įskaitant mokesčius, ar ne. Tais atvejais, kai papildomos išmokos skiriamos bruto suma (t.y. suma prieš mokesčius), svarbu pažvelgti iš darbuotojo perspektyvos: ar šių išmokų neindeksavus nebūtų pažeidžiamas bendras principas, kuris turi užtikrinti, kad pajamos nemažės“, – pataria specialistė.

Pagal Darbo kodekso 139 str. 2 d., darbo užmokestį taip pat sudaro papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

„Valstybinės darbo inspekcijos nuomone, „mokesčių pasikeitimas neturėtų būti prielaida darbdaviui mokėti mažesnes premijas“. Tačiau tos premijos, kurių apskaičiavimas ir mokėjimas įmonės vidaus dokumentuose nėra niekur konkrečiai detaliau įtvirtintas (pvz. vienkartinės premijos skiriamos vadovo sprendimu), mokesčių reformos kontekste neturėtų būti prilyginamos darbo užmokesčiui, kuris turėtų būti atitinkamai perskaičiuotas (indeksuotas), nes jų skyrimas ar neskyrimas bei dydis priklauso nuo konkretaus atvejo. Todėl papildomas tokių pajamų indeksavimas nėra logiškas, – teigia p. Petrauskaitė. – Kitu atveju, jei priedas prie atlyginimo yra skiriamas nuolat ir jis priklauso, pvz. nuo rezultatų (pardavimų apimties ir pan.), o darbo sutartyje ar įmonės vidaus dokumentuose yra konkrečiai apibrėžta jo apskaičiavimo tvarka, ši kintama atlyginimo dalis savo esme yra prilygintina indeksuotinam darbo užmokesčiui, todėl ji neturėtų sumažėti dėl 2019 m. taikomų didesnių darbuotojo GPM (20%) ir VSD įmokų (standartiškai 19,5%) tarifų. Svarbu kiekvienu konkrečiu atveju tai įvertinti ir priimti atitinkamą sprendimą dėl tokių išmokų indeksavimo“.