Mokesčių ir teisės naujienlaiškis
2026 m. gegužė
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) ir Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį į praktiką, kai darbdaviai, panaikinus kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą, darbuotojams pradėjo forminti vienos dienos komandiruotes Lietuvoje ir mokėti dienpinigius.
Pažymima, kad tokia praktika nėra laikoma darbuotojo padėties gerinimu. Dienpinigiai, kaip ir anksčiau mokėtos kompensacijos, nėra laikomi darbo užmokesčiu, todėl nėra įtraukiami į vidutinį darbo užmokestį ir daro neigiamą įtaką tokioms išmokoms kaip atostoginiai, išeitinės išmokos, taip pat „Sodros“ išmokos ir pensija.
Be to, pagal teismų praktiką kilnojamojo pobūdžio darbas negali būti laikomas komandiruote, todėl atvejais, kai darbuotojas vykdo savo įprastas funkcijas kitoje vietovėje, dienpinigiai neturėtų būti mokami.
Siekiant gerinti tokių darbuotojų padėtį, rekomenduotina jiems mokėti didesnį darbo užmokestį ar priedus, kurie būtų atitinkamai apmokestinami.
VMI prie FM išaiškinimas dėl papildomo sveikatos draudimo apmokestinimo
VMI prie FM paskelbė aktualų išaiškinimą, kaip GPM tikslais vertinamos darbdavio darbuotojų naudai mokamos papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo įmokos, įskaitant saugumo įnašą.
Darbdavio darbuotojo naudai sumokėtos draudimo įmokos laikomos darbuotojo pajamomis natūra (daliai jų gali būti taikoma GPM lengvata), nes darbuotojas išvengia asmeninių išlaidų, kurias patirtų, jeigu tokias paslaugas įsigytų pats. Pelno mokesčio tikslais draudėjo sumokama suma, įskaitant ir saugumo įnašą, laikoma sąnaudomis ir priskiriama leidžiamiems atskaitymams. Atitinkamai, GPM tikslais pajamų natūra vertė nustatoma pagal visas darbdavio patirtas išlaidas draudimo paslaugai įsigyti – įskaitant ir saugumo įnašą, kuris laikomas neatsiejama draudimo kainos dalimi.
Taip pat išaiškinta, jog pajamos pripažįstamos tuo momentu, kai darbdavys sumoka įmokas už draudimo paslaugas.
Paskelbtas Saugumo įnašo įstatymo komentaras
VMI prie FM parengė Saugumo įnašo įstatymo apibendrintą paaiškinimą (komentarą), kuriame detaliai paaiškinamas šio mokesčio taikymas nuo 2026 m. sausio 1 d.
Komentare aptariami pagrindiniai saugumo įnašo aspektai, įskaitant apmokestinimo objektą, draudikų prievoles, saugumo įnašo bazės nustatymą, skaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarką, taip pat pateikiami praktiniai išaiškinimai dėl draudimo rizikos nustatymo, proporcinio apmokestinimo taikymo ir išimčių bei skaičiavimų pavyzdžiai.
Skaidraus atlygio direktyva
2026 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Seimas priėmė LR darbo kodekso pakeitimus, kuriais siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos (toliau – ES) reikalavimus dėl skaidraus darbo užmokesčio (2023 m. gegužės 10 d. Direktyva (ES) 2023/970). Darbuotojams bus suteikta teisė gauti informaciją apie savo darbo užmokestį bei vidutinius atlyginimus pagal pareigybių grupes ir lytį.
Taip pat numatytas pereinamasis laikotarpis verslui – dalies informacijos teikimo pareiga atidedama iki 2027 m. sausio 1 d., kol tokius duomenis apdoros ir darbdaviams pateiks „Sodra“. Be to, darbdaviai iki 2026 m. gruodžio 31 d. turės patvirtinti darbo apmokėjimo sistemas arba peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti jau galiojančias sistemas.
Keičiasi užsieniečių įdarbinimo tvarka Lietuvoje
2026 m. gegužės 14 d. LR Seimas priėmė svarbias LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas, kuriomis keičiama užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje tvarka. Dauguma pataisų įsigaliojo 2026 m. gegužės 22 d.
Priimtais pakeitimais numatytos griežtesnės teisinės pasekmės darbdaviams, kurie bus nubausti už tokius pažeidimus kaip nelegalus ar nedeklaruotas darbas. Taip pat pakeistos esminės užsieniečių įdarbinimo sąlygos. Nuo šiol darbdavys, kuris prašo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, turės, be kita ko, įsipareigoti mokėti tokiam užsieniečiui ne mažesnį darbo užmokestį, kuris vidutiniškai mokamas Lietuvos piliečiui, ES piliečiui ar nuolatiniam Lietuvos gyventojui tose pačiose pareigose kaip naujas užsienietis.
Studentai iš trečiųjų šalių galės dirbti 40 valandų per savaitę tik tada, kai studijuoja 3 ar 4 kurse arba atostogų metu. Užsienietis, studijuojantis pirmosios pakopos 1 arba 2 kurse, galės dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų ar studijų laikotarpiu numatytos praktikos laikotarpį.
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2026 m. gegužės 12 d. pasikeitė kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (BDU) dydžiai, kurie aktualūs tais atvejais, kai darbdavys kviečia užsienietį į Lietuvą dirbti. Naujas 1 BDU dydis – 2 411,40 EUR.
Stabdomas prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi teikimas išorės paslaugų tiekėjo padalinyje Kazachstane
Migracijos departamentas nuo 2026 m. gegužės 6 d. sustabdė neprioritetinių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi teikimą per išorės paslaugų teikėjo padalinį Kazachstane.
Nors balandžio viduryje prašymų teikimas šiame padalinyje buvo atnaujintas, jis vėl stabdomas dėl išaugusio prašymų skaičiaus, viršijančio nustatytus aptarnavimo pajėgumus artimiausiais keturiais mėnesiais.
Europos Komisija patvirtino komunikatą dėl pagalbos verslui Artimųjų Rytų krizės kontekste
Europos Komisija patvirtino LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyvą dėl laikinosios valstybės pagalbos sistemos, skirtos padėti ES šalims reaguoti į Artimųjų Rytų krizės ekonominius padarinius. Ministerija taip pat planuoja teikti paskolas labiausiai paveiktiems verslo sektoriams.
Paskolos bus skirtos verslams, susiduriantiems su išaugusiomis energijos, žaliavų ir logistikos sąnaudomis bei apyvartinių lėšų trūkumu. Priemone galės pasinaudoti smulkusis ir vidutinis verslas, didelės įmonės, individualią veiklą vykdantys asmenys ir žemės ūkio kooperatyvai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė nacionalines dirbtinio intelekto (DI) strategines gaires
LR ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė 2026–2035 m. dirbtinio intelekto strategines gaires, kuriomis siekiama kurti koordinuotą nacionalinę DI ekosistemą ir stiprinti Lietuvos konkurencingumą bei aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.
Dokumente numatytos pagrindinės kryptys – DI kompetencijų ugdymas, technologinės infrastruktūros ir duomenų plėtra, DI taikymas visuomenės labui bei jo diegimas versle. Taip pat planuojama skatinti investicijas ir sudaryti palankesnes sąlygas DI sprendimų kūrimui, testavimui ir platesniam taikymui viešajame bei privačiame sektoriuose.
Įsigalioja žaliųjų pirkimų ir energinio efektyvumo reikalavimų pakeitimai
Nuo 2026 m. gegužės 11 d. įsigaliojo reikšmingi žaliųjų pirkimų ir energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų pakeitimai, aktualūs tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams. Tarp svarbiausių naujovių – pareiga ne mažiau kaip 30 proc. maisto produktų įsigyti kaip ekologiškus, taip pat griežtesni reikalavimai IT įrangai bei išplėstas aplinkos apsaugos kriterijų taikymas naujoms produktų ir paslaugų grupėms.
Kartu atnaujinti energinio efektyvumo reikalavimai – daugeliu atvejų prekės turės atitikti vieną iš dviejų aukščiausių efektyvumo klasių, o šie reikalavimai taikomi ne tik pirkimams, bet ir koncesijų suteikimo procedūroms. Naujos taisyklės taikomos nuo šios datos pradedamoms procedūroms, todėl organizacijoms rekomenduojama įsivertinti jų poveikį pirkimų dokumentacijai ir procesams.
Jungtinė veikla viešuosiuose pirkimuose: kada kyla konkurencijos rizika?
Konkurencijos taryba primena apie jungtinės veiklos rizikas viešuosiuose pirkimuose. Nors įmonėms leidžiama dalyvauti pirkimuose jungtinės veiklos pagrindu, toks bendradarbiavimas turi būti objektyviai pagrįstas – jei įmonės galėtų dalyvauti savarankiškai, bendras pasiūlymas gali būti laikomas konkurenciją ribojančiu susitarimu.
Verslui rekomenduojama įvertinti bendradarbiavimo būtinybę ir laikytis konkurencijos taisyklių. Taip pat atkreipiamas dėmesys į rizikas, susijusias su jautrios informacijos mainais, ir pateikiamos gairės, kaip išvengti pažeidimų sudarant jungtinės veiklos sutartis.
