Mokesčių ir teisės naujienlaiškis
2026 m. birželis
Atnaujintas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 17 str. 1 d. apibendrintas paaiškinimas (komentaras).
Patikslinta, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemę ar kitą turtą, įskaitant visas su tokiu paėmimu susijusias kompensacijas (atnaujintas 17 str. 1 d. 60 p.). Taip pat nustatyta, kad GPM neapmokestinamas ir atlyginimas už valstybei parduodamą turtą, kai sandoris vykdomas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos projektus (17 str. 1 d. papildyta 61 p.).
Šiuo metu tai aktualu priėmus Lietuvos Respublikos (toliau – LR) kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymus, pagal kuriuos, iš gyventojų bus paimama žemė ar kitas turtas visuomenėms poreikiams bei įgyvendinant ypatingos svarbos krašto apsaugos projektus.
Patikslintas metinių pajamų apskaičiavimas taikant MNPD
Pakeista GPMĮ 20 str. nuostata, reglamentuojanti gyventojo metinių pajamų (toliau – GMP) skaičiavimą, nuo kurio priklauso taikytinas metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD).
Ankstesnėje GPMĮ redakcijoje buvo susidariusi situacija, kai ne didesnės kaip 12 VDU dydžio pajamos, apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu (pvz., palūkanos, turto nuomos, pardavimo ar kitos ne darbo santykių pajamos), galėjo būti neįtraukiamos į GMP apskaičiuojant taikytiną MNPD.
Pakeitimu patikslinta, kad apskaičiuojant GMP įtraukiamos visos per metus gautos apmokestinamosios pajamos, išskyrus tam tikras pajamų rūšis, įskaitant:
- išmokas pagal gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartis (neviršijančias sumokėtų įmokų);
- pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą;
- pajamas iš ne individualios veiklos atliekų pardavimo, apmokestintas 5 proc. GPM tarifu.
Pakeitimai taikomi 2026 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamoms.
Atnaujintos paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklės
LR Vyriausybės nutarimu pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas nutarimas „Dėl Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“.
Pagal naują tvarką, notarai ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) galės tiesiogiai keistis duomenimis, reikalingais paveldimo turto vertei apskaičiuoti ir paveldėjimo dokumentams išduoti. Taip pat patikslintas paveldimo turto vertės nustatymas ir jo momentas bei įtvirtinta rekomendacija savivaldybėms teikti informaciją VMI prie FM apie taikomas paveldimo turto mokesčio lengvatas.
Nutarimas įsigalios 2026 m. spalio 1 d. Iki 2026 m. rugsėjo 30 d. pateikti, tačiau neišnagrinėti prašymai bus nagrinėjami pagal iki tol galiojusias nuostatas.
Importo PVM mokėjimo tvarkos pakeitimai taikant IOSS
LR Seimas priėmė PVM įstatymo (toliau – PVMĮ) 11517 str. pakeitimą Nr. XV-984, kuris įsigalioja nuo 2026 m. liepos 1 d. Šiuo pakeitimu:
- patikslinta nuostata, kad taikant specialią importo PVM procedūrą (IOSS), importo PVM sumokamas ir jo sumokėjimas užtikrinamas pagal PVMĮ 94 str. nustatytą tvarką;
- panaikinta ankstesnė išimtis, leidusi tam tikrais atvejais importo PVM sumokėti iki antro mėnesio, einančio po prievolės atsiradimo, pabaigos.
Atitinkamai, atsisakius prailginto mokėjimo termino išimties, importo PVM mokėjimo terminai iš esmės suvienodinami su muitų deklaravimo ir sumokėjimo tvarka, atsižvelgiant į nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigaliosiantį 3 EUR muitą mažos vertės siuntoms (iki 150 EUR), importuojamoms iš trečiųjų šalių, kuris taikomas kiekvienai prekių rūšiai.
PVM įstatymo pakeitimai, susiję su skaitmenine ekonomika
LR Seimas 2026 m. birželio 18 d. priėmė PVMĮ pakeitimo įstatymą Nr. XV-1036, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos (toliau – ES) PVM taisyklių, pritaikytų skaitmeninei ekonomikai, nuostatos. Pakeitimai įsigalios keliais etapais – nuo 2027 m. sausio 1 d., 2028 m. liepos 1 d., 2029 m. liepos 1 d. ir 2030 m. liepos 1 d.
Pagrindiniai pakeitimai:
- tarpvalstybinė e. prekyba – nuo 2027 m. plečiama internetinių prekyviečių (platformų) atsakomybė, numatant jų laikymą menamu tiekėju ne tik tais atvejais, kai prekės tiekiamos ES neapmokestinamiesiems asmenims (B2C sandoriuose), bet ir tam tikrais atvejais tiekiant prekes apmokestinamiesiems ar neapmokestinamiesiems juridiniams asmenims;
- taip pat nuo 2027 m. plečiama vieno langelio (OSS) schemos taikymo apimtis, įtraukiant gamtinių dujų, elektros, šildymo ir vėsinimo energijos tiekimą;
- prekių pristatymas, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą – numatoma, kad šios supaprastintos prekių tiekimo procedūros bus taikomos tik pereinamuoju laikotarpiu (iki 2028 m. birželio 30 d. išgabentoms prekėms), o galutinai bus atsisakytos iki 2029 m. birželio 30 d. Šis pakeitimas įtvirtintas ruošiantis į nacionalinę teisę perkelti PVM Direktyvos nuostatas, kuriomis remiantis tokios prekės nuo 2028 liepos 1 d. patektų į OSS taikymo apimtį;
- nuotolinės prekybos prekių vertės riba – tikslinama 10 000 EUR ribos skaičiavimo tvarka, numatant, kad bus atsižvelgiama tik į prekes, siunčiamas iš pardavėjo įsikūrimo valstybės narės, taip pat patikslinamos OSS taikymo sąlygos;
- kiti pakeitimai – patikslinama importo OSS (IOSS) taikymo tvarka, nustatant, kad ja negalės naudotis smulkiojo verslo schemą Lietuvoje taikantys asmenys.
Sezoninio darbo ypatumai: ką svarbu žinoti darbdaviams ir darbuotojams
Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) primena, kad sezoninio darbo sutartys gali būti sudaromos tik darbams, įtrauktiems į Vyriausybės patvirtintą sezoninių darbų sąrašą. Sezoniniais laikomi darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų atliekami ne ilgiau kaip aštuonis mėnesius per dvylikos mėnesių laikotarpį.
Nors sezoninio darbo sutartims taikomos bendrosios LR Darbo kodekso nuostatos, joms būdingi tam tikri ypatumai. Pavyzdžiui, darbuotojas, norėdamas nutraukti tokią sutartį, apie tai turi įspėti darbdavį prieš penkias kalendorines dienas, o darbo laikas gali būti apskaitomas taikant suminę darbo laiko apskaitą.
VDI taip pat atkreipia dėmesį į atostogų suteikimo tvarką – vieną sezoną dirbantiems darbuotojams paprastai išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas, o darbo santykius tęsiant kelis sezonus iš eilės atostogos gali būti suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu.
Darbdaviai negali reikalauti darbuotojų likti darbo vietoje paskelbus oro pavojų
VDI primena, kad valstybės institucijoms paskelbus perspėjimą apie oro pavojų ir rekomendavus gyventojams slėptis ar vykti į saugias vietas, darbdaviai privalo prioritetą teikti darbuotojų saugumui. Darbdavys neturi teisės reikalauti darbuotojų likti darbo vietoje, jei kompetentingos institucijos nurodo imtis apsaugos priemonių.
VDI pabrėžia, kad darbdaviai privalo nedelsdami informuoti darbuotojus apie gautus perspėjimus, aiškiai nurodyti veiksmus, kurių reikia imtis, bei užtikrinti, kad informacija pasiektų visus darbuotojus. Taip pat rekomenduojama iš anksto parengti veiksmų planus galimų pavojų atvejams.
Darbuotojų evakuacija ar pasitraukimas į saugias vietas turi būti organizuojami laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. VDI ragina darbdavius iš anksto pasirūpinti, kad darbuotojai žinotų, kaip elgtis kilus pavojui.
Nuo augančių energijos kainų paveiktam verslui – 100 mln. EUR paskolų priemonė
Pradėta įgyvendinti 100 mln. EUR vertės apyvartinių paskolų programa, skirta Lietuvos verslams, patiriantiems neigiamą poveikį dėl augančių energijos kainų ir geopolitinės įtampos Vidurio bei Artimųjų Rytų regione. Paskolos bus teikiamos apyvartiniam kapitalui didinti.
Finansavimu galės pasinaudoti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, didelės įmonės bei žemės ūkio kooperatyvai, veikiantys ilgiau nei dvejus metus. Vienam paskolos gavėjui galės būti suteikta iki 1 mln. EUR, o įmonių grupei – iki 3 mln. EUR paskolų. Paskolos bus teikiamos iki 36 mėnesių laikotarpiui, numatant galimybę terminą pratęsti.
Energetiškai imliems ir kitiems labiausiai paveiktiems sektoriams bus taikomos palankesnės finansavimo sąlygos, įskaitant mažesnes palūkanas ir lankstesnius užtikrinimo reikalavimus. Paskolų lėšos galės būti naudojamos darbo užmokesčio, nuomos, logistikos, atsiskaitymų su tiekėjais ir kitoms veiklos išlaidoms finansuoti.
Keičiasi atvykimo išmokų iš užsienio pritrauktiems specialistams mokėjimo tvarka
LR Seimas pritarė Užimtumo įstatymo pakeitimams, kuriais tikslinama atvykimo išmokų iš užsienio pritrauktiems aukštos kvalifikacijos specialistams ir juos įdarbinusiems darbdaviams skyrimo bei mokėjimo tvarka. Pakeitimais siekiama užtikrinti aiškesnį lėšų administravimą ir išmokų mokėjimo tęstinumą.
Nuo šių metų liepos 1 d. Užimtumo tarnyba kiekvienų metų pradžioje skelbs kiekvienam ketvirčiui skirtą finansavimo sumą, o prašymai dėl išmokų bus priimami per pirmuosius du ketvirčio mėnesius. Jeigu skirtų lėšų nepakaks visiems reikalavimus atitinkantiems pareiškėjams, bus sudaroma prioritetinė eilė pagal terminą kreiptis dėl išmokos.
Numatyta, kad išmokų negavę pareiškėjai nepraras teisės į paramą – jų prašymai bus automatiškai perkeliami į kitą finansavimo etapą, todėl pakartotinai kreiptis nereikės.
Griežtėja darbdavių atsakomybė už nelegalų ir nedeklaruotą užsieniečių darbą
Nuo gegužės 22 d. įsigaliojo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama sudaryti lankstesnes užsieniečių įdarbinimo sąlygas ir kartu stiprinti kovą su nelegaliu bei nedeklaruotu darbu. Pakeitimai aktualūs tiek Lietuvos darbdaviams, tiek Lietuvoje dirbantiems ar ketinantiems dirbti užsieniečiams.
Vienas svarbiausių pokyčių – griežtesnė darbdavių atsakomybė. Darbdaviams, baustiems už nelegalų ar nedeklaruotą darbą, vienerių metų laikotarpiu gali būti ribojamos galimybės įdarbinti užsieniečius – jiems gali būti neišduodami arba panaikinami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.
Kartu įtvirtintas ir lankstesnis užsieniečių įdarbinimo modelis: darbdaviai galės pasirinkti vieną iš trijų kriterijų darbuotojo tinkamumui pagrįsti – užsieniečio kvalifikaciją, darbo patirtį arba siūlomą ne mažesnį nei vidutinis darbo užmokestį.
Pakeitimais taip pat sudarytos palankesnės sąlygos užsieniečiams keisti darbdavį ir tęsti darbą nagrinėjant leidimo laikinai gyventi klausimą. Papildomos lengvatos numatytos aukštos kvalifikacijos specialistams, o tyrėjai ir dėstytojai galės pradėti dirbti jau nuo prašymo dėl leidimo pateikimo dienos.
Bendrovėms sudaryta galimybė išleisti daugiabalses akcijas
LR Seimas priėmė LR Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, kuriais bendrovėms suteikiama galimybė išleisti daugiabalses akcijas. Naujas teisinis reguliavimas leis akcininkams išlaikyti didesnę bendrovės kontrolę pritraukiant kapitalą iš viešųjų rinkų.
Pagal priimtus pakeitimus daugiabalsės akcijos galės suteikti iki dešimties balsų, o bendrovės taip pat galės paprastąsias akcijas konvertuoti į akcijas, suteikiančias daugiau nei vieną balsą. Numatoma, kad paveldėjus daugiabalses akcijas jų suteikiamos teisės išliks, tačiau jas perleidus kitam asmeniui tokios akcijos bus laikomos paprastosiomis akcijomis.
Tikimasi, kad pakeitimai paskatins bendroves, ypač mažas ir vidutines įmones, aktyviau pritraukti investicijas, plėsti veiklą ir svarstyti galimybes įtraukti savo vertybinius popierius į prekybą viešojoje rinkoje.
