Lapkričio 13 d. Europos Parlamentas pritarė pakeitimams, kuriais siekiama sumažinti administracinę naštą įmonėms ir padidinti konkurencingumą, išlaikant tvarumo tikslus. Nuo šiol:

• Tvarumo ataskaitas teiks tik labai didelės įmonės - turinčios daugiau nei 1 750 darbuotojų ir viršijančios 450 mln. € metinę apyvartą.
• Tiekimo grandinės priežiūra bus privaloma tik korporacijoms, kurių darbuotojų skaičius viršija 5 000, o apyvarta – 1,5 mlrd. €.
• Mažoms įmonėms nebereikės teikti duomenų už didelių partnerių veiklą, o didelės įmonės negalės reikalauti papildomos informacijos, išskyrus neišvengiamus atvejus.
• Atsisakoma pareigos rengti klimato kaitos poveikio švelninimo pertvarkos planą, tačiau už reikalavimų nesilaikymą numatytos baudos.
• Bus sukurtas skaitmeninis portalas, kuriame įmonės ras nemokamus formuliarus ir gaires.

Europarlamentaras Jörgen Warborn pabrėžė: „Supaprastiname taisykles, mažiname kaštus ir suteikiame verslui aiškumo, kuris padės augti, investuoti ir kurti darbo vietas.“

Pakeitimai dar turi būti suderinti su ES Taryba, kuri pasirengusi pradėti derybas nedelsiant.

Plačiau skaitykite čia.

Europos Sąjunga imasi ryžtingų veiksmų siekdama užtikrinti vienodą darbo užmokestį už vienodą arba vienodos vertės darbą. Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva (ES) 2023/970, dar vadinama „Equal Pay“, įsigalios 2026 m. birželio 7 d., kai visos valstybės narės privalės perkelti jos nuostatas į nacionalinę teisę.

Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje baigėsi pereinamasis laikotarpis – ESG kriterijų klausimynas tapo privalomas visiems turto vertintojams, rengiant vertinimo ataskaitas įkeitimo tikslu. Šis pokytis reiškia, kad bankai ir kitos finansų įstaigos privalės vertinti tvarumo rizikas, o įmonės – pateikti daugiau informacijos apie savo veiklos poveikį aplinkai, socialinei atsakomybei ir valdysenai. Tikimasi, kad tai paskatins skaidrumą ir tvaresnį finansavimą.

Plačiau skaitykite čia.

Šių metų Jungtinių Tautų klimato konferencija COP30 vyksta Beléme, Amazonės regione – vietoje, kuri simbolizuoja kovą už planetos ateitį. Praėjus dešimtmečiui po Paryžiaus susitarimo, pasaulis susiduria su faktu: vidutinė temperatūra Žemėje jau pakilo apie 1,1 °C, palyginti su laikotarpiu prieš pramonės revoliuciją (1850–1900 m.). Paryžiaus susitarimas numato, kad atšilimas turi būti ribojamas iki 1,5 °C. Viršijus šią ribą, klimato poveikis taps daug pavojingesnis – daugiau ekstremalių audrų, karščio bangų, jūros lygio kilimas ir poveikis ekonomikai.

Pagrindinės COP30 temos:

• Ambicingesni klimato tikslai: COP30 siekia, kad šalys atnaujintų savo klimato veiksmų planus ir nustatytų aiškesnius įsipareigojimus, kurie padėtų išlaikyti atšilimą žemiau 1,5 °C ribos. Pirmasis pasaulinis pažangos vertinimas parodė, kad dabartiniai pažadai yra nepakankami, todėl reikia konkrečių datų ir veiksmų.
• Energetikos pertvarka: Vienas svarbiausių klausimų – kaip pasaulis pereis nuo iškastinio kuro prie švarios energijos. COP30 darbotvarkėje – planas, kaip plėsti saulės ir vėjo energiją, investuoti į elektromobilius ir žaliąją infrastruktūrą. Tai ne tik aplinkosaugos klausimas – tai naujos darbo vietos ir ekonomikos augimas.
• Klimato finansavimas: COP30 pristatė ambicingą „Baku–Belém“ planą, kuriuo siekiama mobilizuoti mažiausiai 1,3 trilijono JAV dolerių per metus iki 2035 m. kovai su klimato krize, ypač besivystančiose šalyse.. Šios lėšos bus skirtos:
  • Prisitaikymui prie neišvengiamų klimato pokyčių (sausros, potvyniai).
  • Emisijų mažinimui ir švarios energetikos plėtrai.
  • Atsigavimui po klimato katastrofų.

Plačiau skaitykite čia.

2025 m. lapkričio 20 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl esminių Tvarumo finansinės informacijos atskleidimo reglamento (SFDR) pakeitimų, vadinamų „SFDR 2.0“. Šiais pakeitimais siekiama padaryti tvarumo ženklinimą aiškesnį, patikimesnį ir sumažinti riziką, kad investuotojai būtų klaidinami dėl fondo tvarumo. Tiksli įsigaliojimo data priklausys nuo ES Parlamento ir kitų ES institucijų sprendimų tačiau yra tikimasi įgalioti 2027 metų gale.

Naujos tvarumo etiketės: Dabartinės 8 ir 9 straipsnio kategorijos bus panaikintos. Vietoje jų atsiras trys naujos, aiškiai apibrėžtos ir ES mastu suderintos tvarumo investicinių fondų kategorijos:

1. „Sustainability“ kategorija
   Šioje kategorijoje esantys investiciniai fondai investuoja į veiklas ar įmones, tiesiogiai prisidedančias prie aplinkosaugos ar socialinių tikslų
2. „Transition“ kategorija
   Šioje kategorijoje esantys investiciniai fondai investuoja į įmones ar projektus, esančius pertvarkos kelyje – t. y. dar ne visiškai tvarius, bet įsipareigojusius reikšmingai mažinti neigiamą poveikį aplinkai ar socialinėje srityje.
3. „ESG basics“ kategorija
   Šioje kategorijoje esantys investiciniai fondai taiko pagrindinius ESG kriterijus investicijų atrankoje, tačiau neturi aiškaus tvarumo tikslo ar pertvarkos plano.

Papildomi reikalavimai:

• Minimalūs investicijų slenksčiai: Norint patekti į vieną iš naujų investicinių fondų kategoriją, bent 70% fondo portfelio turės atitikti pasirinktos kategorijos kriterijus. Likusi dalis galės būti investuojama laisviau, tačiau bus taikomi privalomi apribojimai (pvz., draudimas investuoti į tabaką, anglį, ginklus, įmones, pažeidžiančias JT ar EBPO principus).
• Aiškūs kriterijai ir skaidrumas: Kiekvienai kategorijai bus taikomi centralizuoti, aiškūs reikalavimai dėl poveikio aplinkai, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ESG), taip pat ES taksonomijos atitikimo. Bus reikalaujama pateikti lengvai suprantamą informaciją apie investicijų tvarumą, rizikas ir poveikį.
• Apsauga nuo klaidinančios informacijos: Bus draudžiama naudoti tvarumo terminus fondo pavadinime ar rinkodaroje, jei fondas neatitinka naujų minimalių standartų. Taip siekiama apsaugoti investuotojus nuo klaidinančio tvarumo įvaizdžio.

Kodėl tai svarbu? SFDR 2.0 atsirado reaguojant į rinkos dalyvių ir vartotojų kritiką dėl painios ir nevienodai taikomos dabartinės sistemos. Tikimasi, kad naujoji sistema padės nukreipti daugiau investicijų į tikrai tvarią veiklą ir prisidės prie ES žaliųjų tikslų įgyvendinimo.