Tvarumo principų nesilaikantys bankai rizikuoja verslo ateitimi

Tvarus vystymasis ir ESG veiksniai jau ne vienerius metus yra vienas labiausiai aptariamų klausimų tarp finansų sektoriaus dalyvių. Dar 2019 metų rudenį KPMG atliktos tarptautinių bankų vadovų apklausos metu, beveik trys ketvirtadaliai respondentų teigė, kad jų vadovaujamų bankų augimui ateityje didelės įtakos turės tai, kaip jiems pavyks suvaldyti perėjimą prie švariomis technologijomis grįstos ekonomikos. Šiuo metu kone visi didieji pasaulio bankai yra finansiškai ar kitais būdais įsipareigoję skatinti tvarumą.

Prieš pasaulį užklumpant COVID-19 pandemijai, stebėjome, kaip vienas po kito tarptautiniai bankai skelbė apie naujus įsipareigojimus tvarumo ir ESG atžvilgiu. Vienas didžiausių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bankų „Bank of America“ žada iki 2030 metų tvarioms investicijoms papildomai skirti 300 mlrd. JAV dolerių. Kitas gerai žinomas JAV bankas „Goldman Sachs“ ne tik planuoja per artimiausią dešimtmetį tvarumu pagrįstiems finansų projektams išleisti 750 mlrd. JAV dolerių, bet ir ketina griežtinti paskolų išdavimo politiką iškastinio kuro bendrovėms.  

Viena iš priežasčių, skatinanti bankus kuo greičiau imtis veiksmų tvarumo klausimais – tarptautinių reguliavimo institucijų spaudimas. Pastaraisiais metais buvo priimta net keletas itin svarbių tarptautinių susitarimų, konkrečiai orientuotų į finansų sektorių ir su juo susijusius klausimus.  Kaip vienos svarbiausių gairių išskiriamas Europos Sąjungos (ES) tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas. Keletas pagrindinių jo iškeliamų tikslų – kapitalo srauto nukreipimas į tvarias investicijas, tvarumo principų įtraukimas į finansų institucijų rizikų valdymą bei skaidrumo skatinimas. Nemažai ES reglamentų šiuo metu laukia būtent su minėtais uždaviniais susijusių pakeitimų. Kitos institucijos, įskaitant Tarptautinių atsiskaitymų banką, Europos centrinį banką ar Europos bankininkystės instituciją, taip pat reguliariai skelbia naujus dokumentus, siekiančius skatinti tvarumą finansų sektoriuje.

Priimti tvarius sprendimus finansų institucijas skatina ir investuotojai, iš kurių pusės jaučiama didėjanti ESG principais pagrįstų investicijų paklausa. KPMG duomenimis, ši tendencija buvo matoma net pasaulį užklupus COVID-19 pandemijai – su ESG susiję investiciniai fondai praeitų metų pirmąjį ketvirtį fiksavo geresnius nei bendrai rinkos rezultatus. Palyginimui, ESG principais veiklą grindžiančių kompanijų „MSCI World ESG Leaders“ akcijų indeksas buvo 1,36 proc. aukštesnis už „MSCI World“ indeksą. Panašią tendenciją rodo ir tarptautinės finansinių paslaugų kompanijos „Morningstar“ duomenys – net 70 proc. investicinių fondų, kurių veikla susijusi su tvariomis investicijomis, savo rezultatais pirmąjį 2020 metų ketvirtį aplenkė kitus fondus.

Greta tarptautinės bendruomenės ir investuotojų, bankai pradeda jausti spaudimą ir iš savo esamų bei potencialių klientų – vis daugiau paslaugų gavėjų nori, kad jų vertybės atsispindėtų organizacijų veikloje. Pastebima, kad tai ypač aktualu jaunosios kartos atstovams, kurie rinkdamiesi banką papildomai atsižvelgia į jo ESG įsipareigojimus.

ESG rizikų valdymas yra sudėtinga ir kompleksinių sprendimų reikalaujanti užduotis. Šių grėsmių sukeliamos neigiamos pasekmės gali apimti tiek finansinius aspektus, įskaitant pelno praradimą, tiek sunkiau pamatuojamas pasekmes, tokias kaip žala reputacijai. ESG rizikų valdymą komplikuoja ir tai, jog dažniausiai jos yra tarpusavyje persipynusios, todėl sudėtinga nustatyti tikslius jų priežastinius ryšius ir efektyviausius sprendimus. Be to, identifikuoti potencialias perėjimo prie ESG orientuotų verslo strategijų pasekmes sudėtinga ne tik bankams, bet ir reguliavimo institucijoms bei sprendimų priėmėjams. Pavyzdžiui, jei bankai staiga atsisakytų atnaujinti paskolų teikimą anglies kasyklas valdančioms kompanijoms, tokiu būdu jie galėtų sumažinti savo taršos rodiklius. Kita vertus, jei dėl tokio sprendimo anglies kasyklas tektų uždaryti – kiltų rimtų socialinių problemų dėl darbo netekusių žmonių.

Finansų sektoriui ir konkrečiai bankams šis pavyzdys parodo, kodėl ESG keliamas rizikas būtina analizuoti itin plačiai, įvertinant jų potencialias sąsajas bei atsižvelgiant į visų suinteresuotų šalių, tokių kaip klientų, investuotojų ar plačiosios visuomenės lūkesčius. Kad būtų efektyviai pritaikyti bankų veikloje, šie principai turėtų būti strategiškai integruojami tiek sprendimų priėmimo metu, tiek vėlesniuose stebėsenos ir kontrolės etapuose. Pavyzdžiui, kalbant apie paskolų išdavimą, svarbu ESG rizikas vertinti viso proceso metu, t. y. nuo paraiškos gavimo iki paskolos suteikimo ir tolesnio panaudojimo. Dėmesio vertas atvejis – Jungtinės Karalystės (JK) gaiviųjų gėrimų gamintojas „Britvic“, kuris pernai su septyniais komerciniais bankais sudarė 520 mln. JAV dolerių vertės paskolų refinansavimo sandorį, pagrįstą būtent ESG įsipareigojimais. Remiantis šiuo susitarimu, kompanijos mokama palūkanų norma keisis priklausomai nuo to, kaip jai pavyks įgyvendinti iškeltus ESG tikslus, tarp kurių – didinti perdirbto plastiko panaudojimą gamyboje bei anglies dioksido emisijos mažinimas.

Tokio tipo sandorių ateityje turėtų tik daugėti – „Britvic“ pavyzdys rodo augantį bankų supratimą, jog sprendžiant tvarumo problemas, reikia įtraukti įvairias suinteresuotas šalis ir įvertinti jų lūkesčius bei interesus. Šiuo atveju didelį dėmesį taip pat reikėtų skirti tvarumo ir ESG tikslų įgyvendinimą prižiūrinčioms reguliavimo institucijoms, nesnuolatinis dialogas su jomis bankams gali itin pasitarnauti strateginio planavimo metu. Viename pirmųjų jo etapų – esamos situacijos analizėje – bankų atstovams svarbu tiksliai išsiaiškinti, kokių konkrečių veiksmų iš jų tikisi minėtos institucijos tiek trumpuoju laikotarpiu, tiek ilgesnėje perspektyvoje. Tuomet gautą informaciją galima integruoti į strateginius dokumentus. Be to, nuolat glaudžiai bendradarbiaudami su reguliavimo institucijomis, bankai patys gali prisidėti prie naujų standartų ir sprendimų kūrimo.