2023 m. birželio 1 d. Europos Parlamentas patvirtino Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvą (ang. Corporate Sustainability Due Diligence Directive – CSDDD), kurioje pateikiamos gairės, kaip įvykdyti išsamaus patikrinimo reikalavimus, analizuojant savo vertės grandinę. Ši direktyva ne tik suvienodintų sąlygas įmonėms Sąjungoje, išvengiant susiskaidymo dėl skirtingų pavienių valstybių narių veiksmų, bet ir sustiprintų pagarbą žmogaus teisėms ir aplinkos apsaugą.

Direktyva apibrėžia tris svarbiausius išsamaus patikrinimo procesus, už kurių įgyvendinimą atsakomybė pagal pasiūlytą direktyvos tekstą turėtų tekti įmonių direktoriams:

1)    Pirmiausia įmonės turėtų užfiksuoti, kokio masto yra neigiamas poveikis aplinkai bei žmogaus teisėms, kurį jos daro, jei daro.

2)    Įmonės turėtų stabdyti neigiamą poveikį, tačiau jeigu neigiamo poveikio iš karto sustabdyti neįmanoma, įmonės turėtų paruošti prevencinių veiksmų planą su nustatytais pagrįstais ir aiškiais veiksmų vykdymo terminais ir kokybiniais bei kiekybiniais pažangos vertinimo rodikliais.

3)    Siekdamos užtikrinti, kad neigiamo poveikio sustabdymas arba sumažinimas būtų veiksmingas, įmonės turėtų bendradarbiauti su partneriais, su kuriais palaiko verslo santykius savo vertės grandinėje, užuot nutraukusios tokius verslo santykius, –nutraukimas turėtų būti tik kraštutinis veiksmas po nesėkmingų bandymų sustabdyti realų neigiamą poveikį arba jį kuo labiau sumažinti.

Išsamaus patikrinimo prievolė būtų taikoma ES įmonėms, kurių:

• vidutinis darbuotojų skaičius viršija 500 ir pasaulinė grynoji apyvarta viršija 150 mln. EUR.
• vidutinis darbuotojų skaičius didesnis nei 250, tačiau neviršija 500, ir jų pasaulinė grynoji apyvarta viršija 40 mln. EUR, bet mažesnė nei 150 mln. EUR, bei ne mažiau kaip 50 proc. šios grynosios apyvartos susidaro viename ar daugiau direktyvoje paminėtų didelį poveikį darančių sektorių.

Įmonėms, veikiančioms ES, tačiau kurios yra įsteigtos pagal trečiosios valstybės teisės aktus, taip pat yra taikoma išsamaus patikrinimo prievolė pagal tokius pačius kriterijus (išskyrus vidutinį įmonės darbuotojų skaičių).

Išsamaus patikrinimo prievolė nebūtų taikoma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) ir prie jų priskiriamoms labai mažoms įmonėms, tačiau tikėtina, kad didelės įmonės, peržvelgusios savo vertės grandinę, reikalavimus perkels ir savo tiekėjams, tai yra ir MVĮ. Todėl direktyva nustato ribojimus, kurie užtikrina, kad šie reikalavimai MVĮ būtų teisingi, pagrįsti, nediskriminaciniai ir proporcingi.

Tam, kad įmonėms būtų lengviau įvykdyti išsamaus patikrinimo reikalavimus, Komisija sukurs Europos priežiūros institucijų tinklą, kuris padės įgyvendinti šią direktyvą.

Šios direktyvos tikslas skatinti valstybių bendradarbiavimą, nes veikdamos pavieniui valstybės negali tinkamai išnaudoti bendrosios rinkos potencialo, pereiti prie tvarios ekonomikos ir pasiekti darnaus vystymosi tikslus, taip užkertant kelią galimam ir realiam neigiamam poveikiui žmogaus teisėms ir aplinkai įmonių vertės grandinėse. Taip pat suderintos sąlygos būtų naudingos įsikuriant užsienyje: padėtų lengviau palyginti įmonių tvarumo reikalavimus ir palengvintų susijusias iniciatyvas, kas, tikėtina, sumažintų išlaidas.

Tikimasi, kad Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva (ang. CSDDD) užtikrins įmonių verslo modelio ir strategijos suderinamumą su perėjimu prie tvarios ekonomikos ir su visuotinio atšilimo apribojimu bei žmogaus teisėmis.