KPMG ekspertas, licencijuotas verslo vertintojas Donatas Plonis dalinasi mintimis apie tai, kodėl svarbu atkreipti dėmesį į ESG veiksnius vertinant įmonę bei kaip ESG veiksniai gali būti įtraukti į verslo vertinimą.

ESG veiksnių įtraukimas į įmonių verslo modelius, iš dalies dėl augančio suinteresuotųjų šalių spaudimo ir iš dalies dėl vis griežtesnių reguliavimo iniciatyvų, iš esmės keičia įmonių perspektyvas. Priklausomai nuo pramonės sektoriaus, tai reiškia didelius strateginius ir verslo modelių struktūrinius pokyčius. Tai taip pat skatina taikyti labiau integruotą požiūrį į vertės kūrimą, atsižvelgiant į finansinį ir nefinansinį ESG poveikį. Reguliavimo iniciatyvos taip pat skatina pokyčius, ragindamos įmones plačiau integruoti tvarumo (angl. sustainability) principą į savo veiklą, kad jos labiau tausotų aplinką, rūpintųsi socialine gerove ir veiktų vadovaudamosi geriausiais valdymo standartais.

Ši nauja paradigma reikalauja kitokio požiūrio į įmonės vertę kuriančius veiksnius ir, atitinkamai, į jų potencialą kurti ilgalaikę vertę. Todėl įmonių vadovai yra skatinami plėsti savo rizikos ir galimybių viziją, planuodami verslą aiškiau atsižvelgiant į ESG veiksnius.

KPMG sukūrė vertinimo sistemą, skirtą ESG veiksniams įtraukti į verslo vertinimus. Ši sistema yra pagrįsta diskontuotų pinigų srautų (angl. discounted cash flow (DCF)) metodu, kuriame yra aiškiai įtraukta numatoma ESG veiksnių įtaka numatomiems įmonės pinigų srautams.

ESG veiksnių įtraukimas į verslo planus, taigi ir į laisvų pinigų srautų prognozes, turėtų būti paremtas pagrįstomis prielaidomis. Šios prielaidos yra geriausias vadovybės būsimų ekonominių sąlygų ir reguliavimo pokyčių įvertinimas ir gali turėti įtakos pajamoms, sąnaudoms, investicijoms ar kitoms pinigų srautų dedamosioms.

Tam tikrų ESG veiksnių reikšmingumas yra būdingas įmonei ir pramonės šakai, kurioje ji veikia. Todėl ESG rizika ir galimybės turi būti vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju ir, prireikus, atliekamas pinigų srautų ar diskonto normos koregavimas.

Atsižvelgiant į tai, kad su ESG veiksniais susijusios korekcijos dažnu atveju yra subjektyvios, tinkamiausias būdas yra prognozuoti ne vieną DCF modelį, o kelis modelius, kurie atspindėtų skirtingus scenarijus. Pagrindiniai žingsniai įtraukiant ESG veiksnius į verslo vertinimą:

• Nustatyti ESG veiksnių korekcijų diapazonus;
• Prognozuoti kelis DCF modelius (scenarijus), kuriuose atsispindi skirtingo lygio korekcijos dėl ESG veiksnių;
• Nustatyti kiekvieno scenarijaus tikimybę ir reikšmingumą;
• Nustatyti galutinę verslo vertę. 

Rekomenduojama nustatytą verslo vertę DCF metodu patikrinti pritaikant lyginamąjį metodą paremtą rinkos duomenimis, t.y. palyginamųjų įmonių (arba sandorių) daugikliais. Reitingų agentūrų teikiami ESG reitingai leidžia nustatyti priemokas / nuolaidas (angl. premiums/discounts) siekiant sudaryti palyginamąją įmonių grupę iš kaip įmanoma labiau į vertinamą įmonę panašių įmonių atsižvelgiant ir į ESG veiksnius.

LR įstatymų numatytais atvejais:

• Nepiniginio įnašo vertinimas
• Grynųjų aktyvų vertės nustatymas
• Įmonių restruktūrizavimo atvejais

Finansinės atskaitomybės standartų įgyvendinimo tikslais:

• Tikrosios vertės (angl. Fair value) nustatymas pagal IFRS 9, IFRS 13
• Įsigijimo kainos paskirstymas (angl. Purchase price allocation) pagal IFRS 3
• Investicijų ir turto nuvertėjimo skaičiavimas pagal IAS 36

Sandorių atvejais:

• Įmonių įsigijimo ir susijungimo (M&A) atvejais potencialiai kainai nustatyti ar gautam pasiūlymui įvertinti
• M&A atvejais ir kitų sandorių atvejais tikrosios vertės patikrinimas (angl. Fairness oinion)
• Sandorių tarp susijusių asmenų atvejais (rinkos kainos nustatymas mokesčių tikslais)
• Įmonių akcijų vertinimas viešo siūlymo tikslais
• Finansavimo sandorių bei įkeitimo sandorių atvejais