Tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė KPMG paskelbė pasaulinio kasmetinio tyrimo rezultatus, kurio metu 1325 didžiųjų tarptautinių bendrovių vadovai iš 11 regionų pasidalijo savo vertinimu apie geopolitinę situaciją, dirbtinio intelekto (DI) ir ESG (angl. Environmental, social, and governance) vaidmenį verslui. Tyrimo duomenys rodo, kad vadovų pasitikėjimas pasaulio ekonomika jau siekia priešpandeminį lygį, tačiau optimizmas dėl jų pačių įmonių augimo vis dėlto yra mažiausias per pastaruosius trejus metus.
Neapibrėžta geopolitinė situacija – esminė grėsmė
Kasmetinėje KPMG rengiamoje apklausoje „2023 CEO Outlook“ tarptautinių bendrovių vadovų buvo prašoma pateikti jų vadovaujamų verslų ir pasaulio ekonomikos perspektyvų vertinimą ateinantiems trejiems metams.
Tyrimas parodė, kad 73 proc. pasaulio vadovų tiki, kad trejų metų perspektyvoje pasaulio ekonomika gerės, kai tuo tarpu pernai taip manančių buvo 71 proc. Tačiau patys vadovai savo įmonių perspektyvas augti šiemet vertina labiau pesimistiškai nei prieš trejus metus. 2020 metais tikinčių savo įmonės augimu buvo 85 proc., o šiemet jau tik 77 proc.
Nors vadovai išlaiko pasitikėjimą pasaulio ekonomikos ateitimi, jų požiūris į tai, kas verslui pastaraisiais metais kelia didžiausią grėsmę – pasikeitė. Anot jų, geopolitinis pasaulio arba politinis šalies neapibrėžtumas – šiandien yra didžiausia grėsmė verslo augimui.
„Vadovams privalu išlikti itin dėmesingiems – ne tik numatyti galimas rizikas ar iššūkius ilguoju verslo laikotarpiu. Taip tikimybė būti užkluptiems nemalonių netikėtumų bus sumažinta iki minimumo. Tad šiuo metu svarbi užduotis jiems – parengti ilgalaikį geopolitinių grėsmių valdymo planą, į kurį būtų įtraukti ekspertų patarimai bei būdai, kaip su jomis susidoroti“, – sako „KPMG Baltics“ partneris Edvinas Žukauskas ir priduria, kad raktas į sėkmę yra ilgalaikis strateginis planavimas, nes didelio neapibrėžtumo laikotarpiu čia ir dabar priimami sprendimai gali būti rizikingi.
Dirbtinis intelektas – nauda ir rizika
Tyrimas taip pat atskleidė, kad organizacijų vadovai didina investicijas į DI ir laiko šią technologiją esmine siekiant konkurencinio pranašumo ateityje. 70 proc. vadovų pripažįsta, kad DI yra vienas iš svarbiausių jų investicinių prioritetų, todėl daugiau nei pusė (52 proc.) jų tikisi, kad per trejus ar penkerius metus ši technologija jiems atsipirks.
„DI įgalinimas versle yra svarbi ir aktuali tema, kuri šiuo metu ypač domina verslo lyderius. Jie siekia giliau suvokti, ką ši technologija gali pasiūlyti ir kaip ją integruoti į verslo procesus. Tačiau, kad pavyktų visapusiškai pasinaudoti dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis reikia analizės, kurioje įmonės vietoje šią technologiją diegti būtų efektyviausia“, – sako KPMG ekspertas.
Nors įmonių vadovai investuoja į ateities technologijas, jie taip pat supranta, kad jos gali kelti ir tam tikrų rizikų. Kaip parodė tyrimas, DI diegimas didžiausią nerimą kelia dėl etinių problemų – tai išskyrė 57 proc. apklaustųjų.
Be to, DI technologija ne tik suteikia daug privalumų, pavyzdžiui, padeda aptikti kibernetinius išpuolius, bet ir sukelia papildomų kibernetinio saugumo problemų. Dėl to didžioji dalis (82 proc.) tyrime dalyvavusių vadovų mano, kad DI teikia pagrindą kibernetiniams nusikaltėliams kurti naujas atakų strategijas.
„Organizacijai naudojantis DI technologija svarbu rasti sprendimą, kaip šią patirtį paversti kuo saugesne. Vienas iš būdų – vystyti savo didįjį kalbos modelį (angl. large language model, LLM), skirtą tik vidiniam naudojimui. Taip pat kaupti žinias ir patirtį apie šią technologiją, kad ji keltų daugiau pasitikėjimo nei nerimo“, – teigia E. Žukauskas.
Pastaruoju metu DI yra įtraukiamas į vis daugiau kasdienio gyvenimo, verslo ir visuomenės sričių. Išpopuliarėjus tokiems įrankiams kaip „Bard“ ir „ChatGPT“, tyrimas taip pat parodė, kad pasaulinių organizacijų vadovai vis labiau tiki neribotu DI potencialu.
ESG – organizacijų strategijos dalis
Remiantis tyrimu, vadovai jau sutinka, kad ESG padeda organizacijoms išlaikyti savo verslo atsparumą ir ilgalaikį augimą, nepaisant geopolitinių ir ekonominių iššūkių.
Daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) apklausoje dalyvavusių vadovų teigia, kad jie pilnai įtraukė ESG sritis į savo verslą ir tiki jo kuriama verte. Jie taip pat nurodo, kad pakeitė kalbėjimo būdą apie ESG tiek savo organizacijos viduje, tiek viešai už jos ribų. Tai rodo, kad ESG klausimai tampa svarbesni ir labiau pritaikyti prie jų organizacijų poreikių bei tikslų.
Įdomu tai, kad apklausoje dalyvavę vadovai mano, kad investicijų nauda į ESG organizacijai bus juntama tik po kelerių metų ir tiki, kad tai yra svarbu jų klientams ir prekės ženklui. Jie taip pat tikisi, kad įmonės viduje skiriant pirmenybę ESG tikslams per ateinančius trejus metus, jie galės pagerinti savo ryšius su klientais (24 proc.) ir sustiprinti savo prekės ženklo prestižą (16 proc.).
Pasak „KPMG Baltics“ partnerio, tikėtis, kad ESG prioretizavimas ar iškėlimas į geriau matomas pozicijas organizacijos komunikacijoje padės jai kurti tvaresnius santykius su klientais ar pagerins įmonės reputaciją, yra gana naivus.
„Taip manyti yra tolygu būti apkaltintam „greenwashing‘u“. Ir netgi pelnytai, jei įmonė iš tiesų nesilaiko tvarumo tikslų arba tai nėra integruota į jų strategiją. Tačiau jei to nėra ir organizacija iš tiesų laikosi ESG tikslų, geresnių pasiekimų tam tikrais aspektais galima tikėtis“, – teigia E. Žukauskas.
KPMG „2023 CEO Outlook“ tarptautinis tyrimas atskleidė, kad geopolitinis nestabilumas nestabdo įmonių veiklos, o priešingai verčia jų vadovus atsigręžti į įrankius ir priemones, kurios padėtų jų verslui sustiprėti ir augti.
„2023 CEO Outlook“ tyrimas atliktas 2023 m. rugpjūčio 15 – rugsėjo 15 d. Iš viso jame dalyvavo 1325 bendrovių, kurių metinės pajamos viršija 500 mln. JAV dolerių, o trečdalio – 10 mlrd. JAV dolerių. Tyrime dalyvavo bendrovių vadovai iš 11 rinkų (Australijos, Kanados, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Indijos, Italijos, Japonijos, Ispanijos, JK ir JAV) ir 11 pagrindinių pramonės sektorių (turto valdymo, automobilių, bankininkystės, vartojimo prekių ir mažmeninės prekybos, energetikos, infrastruktūros, draudimo, gyvybės mokslų, gamybos, technologijų ir telekomunikacijos).
