Kovą Europos Komisija (EK) paskelbė du naujus įstatymų aktus – Nulinių emisijų pramonės įstatymą (angl. Net-Zero Industry Act) ir Kritinių žaliavų įstatymą (angl. Critical Raw Materials Act). Jie abu yra Žaliojo kurso pramonės plano (angl. Green Deal Industrial Plan) dalys. Šio plano, kurį EK pristatė dar 2019 m., tikslas – iki 2050 m. pasiekti, kad Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Tačiau klausant šio plano rengėjų kalbų, dažnai pasigirsta frazė „konkurencinis pranašumas“. Su kuo yra pasirengusi konkuruoti Europa ir prieš ką siekia įgyti pranašumą pastaruoju planu?

Lyderystės siekis žaliųjų technologijų srityje

Komentuodama Žaliojo kurso pramonės plano atsiradimo pražastis ir veiksnius, EK pirmininkė Ursula von der Leyen akcentuoja, kad šiuo ambicingu planu siekiama ne tik užsibrėžtų klimato tikslų, bet ir to, kad Europa taptų žaliųjų technologijų bei pramonės inovacijų lydere pasaulyje.

Planas kasmet yra papildomas naujomis pataisomis, įstatymų aktais, kurie numato paprastesnę reguliacinę aplinką, geresnę finansavimo prieigą, darbo jėgos įgūdžių tobulinimą ir atsparesnių tiekimo grandinių kūrimą. Tą numato ir vienas iš naujausių Nulinių emisijų pramonės įstatymų (angl. Net-Zero Industry Act). Šis dokumentas orientuotas į ES ekonomikos anglies dioksido kiekio mažinimą, spartinant perėjimą prie ekologiškų ir „švarių“ skaitmeninių technologijų bei stiprinant ES technologijų gamybos bazę, kuriai netaikomas grynasis nulis.

Išskirtos pramonės šakos, kuriose pasitelkiamas technologijas būtų galima dekarbonizuoti, pvz., saulės, vėjo, baterijų, šilumos siurblių ir geotermijos, elektrolizatorių, tvarių biodujų/biometano. Šioms pramonės šakoms naujasis įstatymas bus naudingiausias, nes joms bus atviresni ir lengvesni biurokratiniai keliai gauti leidimus technologinei plėtrai, kurių neto lygis yra nulinis, bei valstybės finansinę paramą. 

Išteklių klausimas taip pat gyvybiškai svarbus telkiant ekologiškas technologijas ES šalyse narėse. Tam buvo priimtas dar vienas – Kritinių žaliavų įstatymo aktas (angl. Critical Raw Materials Act).  Juo bus siekiama užtikrinti sklandžią prieigą prie išteklių, be kurių neapsieinama šiuolaikinių žaliųjų technologijų gamyboje. Ypač retas ir būtinas gamybai žaliavas taip pat bus siekiama perdirbti ES bloke.

Konkurencingumas – plano dalis

Dainius Pupkevičius, „KPMG Baltics“ Valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovas, teigia, kad Žaliojo kurso pramonės planas pirmiausia kalba apie tvarų ir šiuolaikišką verslą. Įmonėms vis daugiau reikia prisiimti atsakomybės už aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir geros valdysenos (ang. Environmental, Social and Governance, ESG) veiksnių poveikį.

„ES tvarumo tema šiuo metu yra viena iš prioritetinių, tad ir visos iniciatyvos bei dideli planai, kaip EK Žaliojo kurso pramonės planas, yra sukurti vardan to, kad technologijų pramonė būtų „žalesnė“, ekologiškesnė, tvaresnė. Ir ne dirbtinai, o pagrindžiant skaičiavimais ir faktais. Jau nuo šių metų birželio įsigalios pirmasis ES tvarumo ataskaitų teikimo standartų paketas, kuris įpareigos įmones peržiūrėti savo veiklos procesus ir pateikti išsamesnius duomenis, įrodančius, kad įmonė eina žaliojo kurso link, o ne priešinga kryptimi“, – sako ekspertas.

Visgi yra ir kita Žaliojo kurso pramonės plano pusė ir numatomi jo tikslai. Didelės apimties projektas, teigiama, atsirado kaip siekis didinti ES konkurencingumą žaliųjų technologijų srityje globalioje arenoje. Pagrindo taip manyti yra, nes pastaruoju metu Europos pramonės konkurencingumas mažėjo. Tai lėmė griežtas teisinis reguliavimas bei Rusijos invazija į Ukrainą, kuri iššaukė su energetine priklausomybe kilusią krizę.

Ši krizė lėmė, kad Europa turėjo ieškoti sprendimo, kaip apsaugoti elektros vartotojus dėl ženkliai padidėjusių elektros energijos kainų. Taip pat turėjo nustatyti ribas pigiausiai elektrą generuojančioms įmonėms, kad išlaikytų rinkos balansą ir tolygų prieinamumą prie energetinių išteklių.

Visgi viena dažniausiai minimų versijų, kas galėjo lemti Žaliojo kurso pramonės plano atsiradimą ir jo tikslus, – tai pernai JAV išleistas Infliacijos mažinimo įstatymas (angl. Inflation Reduction Act). Jis numato 369 mlrd. dolerių vertės subsidijų paketą žaliosioms technologijoms skatinti. Tad daugeliui peršasi mintis, kad Žaliojo kurso pramonės plano atsiradimas yra atsakas šiam JAV įstatymui, mat išaugo rizika, kad ES žaliosios pramonės įmonės dėl palankesnių sąlygų susivilios palikti ES ekonominę erdvę. Tai atsilieptų skaudžiai – Europa taptų mažiau konkurencinga ir patraukli investuotojams.

Vis dėlto, D. Pupkevičius laikosi nuomonės, kad be siekio kurti tvaresnę Europą, grįstą žaliųjų technologijų skatinimu ir investicijų pritraukimu jas diegti ir plėtoti, ką pirmoje vietoje numato Žaliojo kurso pramonės planas, yra ir siekis mažinti priklausomybę nuo vienos trečiosios šalies, kalbant apie žaliavas ar energetiką.

„Dar vienas šio plano uždavinys yra didinti svarbiausių žaliavų gavybą ir perdirbimą Europoje, taip apribojant jų tiekimą tik iš vienos ar kelių trečiųjų šalių, t.y. reikalaujant „diversifikuoti“ žaliavų tiekėjus, kad Europa nebūtų priklausoma nuo pastarųjų „malonės“, – priduria „KPMG Baltics“ Valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovas.