Nuo šių metų birželio įsigalios pirmasis Europos Sąjungos (ES) tvarumo ataskaitų teikimo standartų paketas. Nauji ESG (aplinkosaugos, socialiniai ir valdymo) tvarumo reikalavimai įpareigos įmones peržiūrėti savo veiklos procesus ir sykiu imtis pokyčių.


Pasak „KPMG Baltics“ Valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovo Dainiaus Pupkevičiaus, daugiausia iššūkių kels tvarumo reikalavimų užtikrinimas, vykdant kasdienę įmonių veiklą. Nuo birželio įsigaliojus pirmąjam ES tvarumo ataskaitų teikimo standartų paketui, tvarumo ataskaitas privalės teikti didelės įmonės, atitinkančios bent du iš trijų keliamų kriterijų: darbuotojų skaičius siekia 500 ir daugiau, įmonės turtas viršija 20 mln. eurų, o metinė apyvarta – 40 mln. eurų. Iki 2024 m. birželio 30 d. bus parengti atskiri standartai mažoms ir vidutinėms įmonėms ir ne ES patronuojančioms bendrovėms.

„Svarbus momentas, kad įmonės šalia finansinės metinės ataskaitos taip pat turės parengti tvarumo ataskaitą. Jos turės pradėti nuo kitų metų sausio rinkti duomenis 2025 m. ataskaitai – tai galios didelėms įmonėms, kurioms jau taikoma nefinansinės atskaitomybės direktyva (NFRD). O nuo 2024 metų birželio įsigalios antrasis ES tvarumo ataskaitų teikimo standartų paketas, kuris palies dar didesnį įmonių spektrą“, – aiškina D. Pupkevičius.
Jis teigia, kad pagal birželį įsigaliosiančią naują įmonių tvarumo ataskaitų direktyvą, įmonėms reikės atskleisti kur kas daugiau ir išsamesnių duomenų nei reikėjo iki šiol. Pavyzdžiui, KPI (angl. Key Performance Indicator), bendrovės ir tvarumo valdymo modelį, rizikos ir galimybių valdymo modelį ar dvigubo reikšmingumo modelį. Pastarasis privalės būti pagrįstais konkrečiais duomenimis.

„Įmonės, kurios teiks ataskaitas, turės nurodyti, kokį poveikį jos daro visuomenei ir aplinkai bei kokį poveikį visuomenė ir aplinka daro jų įmonei. Šiam reikšmingumui nustatyti ir pagrįsti turės būti parengtos atvejo analizės, realūs scenarijai su pagrįstais skaičiavimais ir įrodymais“, – akcentuoja ekspertas. Jis taip pat priduria, kad įsigalios „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) reguliavimas, pagal kurį įmonės bus baudžiamos už neteisėtų tokių posakių kaip „tvari ekonomika“ ar „tvarus produktas“ naudojimą viešojoje erdvėje.

Dar vienas iššūkis, su kuriuo susidurs įmonės, kurios pirmą kartą formuos tvarumo ataskaitas – kokiu ES tvarumo atskaitomybės standartu remtis. Šiuo metu tarp anksčiau pradėjusių rengti tvarumo ataskaitas įmonių populiariausi yra šie: GRI (The Global Reporting Initiative), SDG (Sustainable Development Goals) ir TCFD (Task Force on Climate-Related Disclosures). Tačiau politikos formuotojai ieško sprendimo, kaip padaryti, kad galiotų vienas universalus tvarumo ataskaitų teikimo standartas su aiškiai apibrėžtais rodikliais. KPMG ekspertas pažymi, kad vidutinių ir stambių įmonių kelionė ESG tvarumo link nėra paprasta ir per ateinančius metus įsigaliosiančios naujos direktyvos ir tvarumo standartai palies vis daugiau įmonių, o dar vėliau, tikėtina, ir pačias mažiausias įmones. Jos jau dabar turi siekti tapti tvarios veiklos pavyzdžiu.

„Įvertinti įmonės procesų brandą – yra tik pirmas žingsnis įmonėms, siekiančioms tapti tvarios veiklos pavyzdžiu. Kuo anksčiau jos pradės kurti ESG strategiją, apibrėžiančią trumpalaikius ir ilgalaikius organizacijos tikslus, bei sukurs valdymo mechanizmą, atitinkantį ir suinteresuotų šalių lūkesčius, tuo įmonė greičiau perorientuos savo veiklą į integralią įmonės ir tvarumo tikslams“, – teigia „KPMG Baltics“ Valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovas.