Ekonomikos augimą pristabdė infliacija
KPMG atlikto tyrimo duomenis, prognozuojama, jog pasaulio ekonomika šiemet augs 3,8 proc., lyginant su kone perpus didesniu 5,9 proc. rodikliu, kuris fiksuotas pernai. 2023 metais prognozuojamas 2,9 proc. augimas. Pasak „KPMG Baltics“ partnerio Domanto Dabulio, vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimui – infliacijos šuolis, kurį paskatino koronaviruso pandemijos sukelti tiekimo sutrikimai bei karas Ukrainoje.
„Infliacijos augimo tempai vertė sunerimti jau pandemijos kontekste, o Ukrainoje prasidėjęs karas tik dar labiau paskatino nerimą. Infliacijai didelės įtakos turi augančios žaliavų, degalų bei energijos kainos, kurios sparčiai didina gamybos kaštus. Prognozuojama, kad vien dujų kainos Europoje gali augti 50 proc., o blogiausiu atveju – ir 100 proc. Didesnės gamybos išlaidos atitinkamai kelia produktų bei paslaugų kainas, o dėl kainų augimo mažėja perkamoji galia“, – pasakoja ekspertas.
Remiantis KPMG tyrimu, prognozuojama, kad infliacija pasaulyje šiais metais sieks 6,5 proc. Tačiau ekspertas pastebi, jog pesimistinio scenarijaus atveju, ji gali šoktelti net iki 7,7 proc. Visgi, jau kitąmet tikimasi infliacijos mažėjimo ir, priklausomai nuo to, kokia bus tolesnė karo eiga, ji gali svyruoti tarp 2,9–4,3 proc.
„Tvyranti įtampa dėl infliacijos dar pernai paskatino keleto šalių centrinius bankus pradėti didinti palūkanų normą. Praeitą mėnesį tai padarė ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) centrinis bankas, kurio atstovų teigimu, šiemet palūkanų norma gali didėti dar šešis kartus“, – sako D. Dabulis ir priduria, kad pokyčiai centrinių bankų pozicijoje, ypač JAV, gali įnešti daugiau nepastovumo rinkose, kol jų dalyviai prisitaikys prie naujos bankų politikos.
Euro zonos ekonomines prognozes temdo kylančios energijos ir maisto kainos
Apžvelgdamas euro zonos ekonomikos augimo perspektyvas, D. Dabulis pastebi, kad tiekimo grandinių trikdžiai, atsiradę dėl koronaviruso pandemijos, vis dar riboja gamybos tempus. Nors šie ribojimai šiemet turėtų mažėti, skatindami tolesnį euro zonos šalių ir gamybos sektoriaus atsigavimą, situaciją komplikuoja dabartinė geopolitinė situacija.
„Nors per šiuos metus palaipsniui bus nutraukta su pandemija susijusi fiskalinė parama, tokios Europos Sąjungos (ES) programos, kaip NextGenerationEU ar Ekonomijos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, taip pat prisidės prie ekonominio atsigavimo ir šiemet euro zonoje matysime apie 3,2 proc. BVP augimą“, – tikina D. Dabulis.
Nepaisant minėtų teigiamų tendencijų ekonomikos augimo prognozes euro zonoje temdo karas Ukrainoje, sako ekspertas: „Pastarųjų mėnesių įvykiai politine ir ekonomine prasme lėmė drastiškus pokyčius tarptautinėje prekyboje, dėl kurių šiuo metu stebime kylančias energijos ir maisto kainos, o šios toliau augina infliaciją“.
Remiantis KPMG tyrimu, infliacija euro zonoje šiemet sieks apie 6 proc., kai tuo tarpu pernai fiksuota 2,6 proc. Prognozuojama, kad kitąmet infliacija mažės ir tikėtina sieks 2,4 proc.