Lietuvos sutarčių teisėje galioja sutarties privalomumo principas, kuris reiškia, kad bet kokia sutartis turi būti vykdoma net jei jos vykdymas vienai iš šalių taptų nepalankus. Nepaisant to, Lietuvos civilinio kodekso 6.204 straipsnyje yra numatyta šio principo išimtis, leidžianti sutarties šaliai reikalauti pakeisti ar nutraukti sutartį, kai reikalavimas vykdyti sutartį tos sutarties šalies atžvilgiu būtų nesąžiningas ir neteisingas dėl pasikeitusių aplinkybių. 

Minėtas kodekso straipsnis nustato, kad viena sutarties šalis turi teisę kitos šalies reikalauti pakeisti sutartį (o teismine tvarka gali reikalauti ir nutraukti sutartį), jei besikreipiančiai šaliai sutarties vykdymas tampa iš esmės nepalankus. Taip nutinka, kai šalis susiduria su aplinkybėmis, dėl kurių iš esmės padidėja sutarties vykdymo išlaidos ar sumažėja iš sutarties gaunama nauda (t. y. gaunamo įvykdymo vertė). 

Reikalavimų pakeisti ar nutraukti sutartis šiuo pagrindu ypač padaugėjo ekonominės krizės laikotarpiu, kai mažėjo užimtumas, žlugo verslai ar lėtėjo jų augimas, taip pat mažėjo iš ūkinės veiklos gaunamos pajamos, kas komplikavo sudarytų sutarčių vykdymą. 

Kaip viena iš daugelio situacijų, kurioje būtų galima pasinaudoti Civilinio kodekso 6.204 straipsnyje numatyta galimybe, galėtų būti pasunkėjęs paskolos ar kredito grąžinimas, kai dėl pasikeitusių aplinkybių (sumažėjusių gaunamų pajamų, suprastėjusios sveikatos ir padidėjusių išlaidų) kredito ar paskolos gavėjui tampa itin sunku ar nepalanku grąžinti kreditą ar paskolą, sutartyje nustatytomis sąlygomis. 

Jeigu aplinkybių pasikeitimas yra tiek reikšmingas, kad tolimesnis sutarties vykdymas bet kokiomis sąlygomis (net ir pakeistomis) kredito ar paskolos gavėjui yra nebeįmanomas, jis gali kreiptis į teismą ir reikalauti sutartį nutraukti. 

Ar dėl pasikeitusių aplinkybių sutarties vykdymas tapo iš esmės nepalankus vienai iš sutarties šalių, visuomet priklauso nuo individualios situacijos: ar tas asmuo yra vartotojas, ar verslininkas bei kokį poveikį pasikeitusios aplinkybės turi sutarties šaliai ir jos galimybei toliau vykdyti sutartį. 

Sutarties pakeitimas ar nutraukimas pagal aptariamą kodekso straipsnį yra galimas tik tada, jei sutarties šalies padėties pablogėjimas yra itin reikšmingas ir kliudo vykdyti sutartį ar tolimesnis sutarties vykdymas nulemtų neigiamas pasekmes sutarties šaliai.

Gali atrodyti, kad įmonės bankrotas, atsižvelgiant į bankroto sukeliamas pasekmes, turėtų būti pagrindas pakeisti ar nutraukti sutartį analizuojamo kodekso straipsnio pagrindu. Visgi, bankrutuojanti įmonė turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jei tai mažintų įmonės nuostolius, todėl vien aplinkybė, kad bankrutuojanti įmonė vykdydama sutartį patirs daugiau išlaidų, savaime nereiškia, kad ji turi teisę į sutarties pakeitimą ar nutraukimą. 

Jei dėl aplinkybių pasikeitimo vykdyti sudarytą sutartį tapo itin nepalanku, ją galima keisti ar nutraukti tokiomis sąlygomis: a) pasikeitusios sutarties vykdymo aplinkybės atsiranda arba besikreipiančiai šaliai tampa žinomos tik po sutarties sudarymo; b) besikreipianti šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti pasikeitusių sutarties vykdymo aplinkybių; c) besikreipianti šalis negali kontroliuoti pasikeitusių sutarties vykdymo aplinkybių; d) besikreipianti šalis nebuvo prisiėmusi pasikeitusių sutarties vykdymo aplinkybių atsiradimo rizikos. 

Kalbant apie pačią sutarties pakeitimo ar nutraukimo procedūrą, viena sutarties šalis turi kreiptis į kitą šalį prašydama pakeisti sutartį dėl pakitusių vykdymo aplinkybių. Jei derybomis nepavyksta susitarti dėl sutarties pakeitimo, viena iš sutarties šalių gali kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo ar nutraukimo teismine tvarka. 

Siekiant palengvinti sutarties pakeitimo ar nutraukimo procesą dėl pasikeitusių aplinkybių, šalys visuomet gali aptarti šį klausimą pačioje sutartyje. Tokiu atveju, pasikeitus sutartyje aptartoms vykdymo aplinkybėms, sutarties pakeitimo ar nutraukimo klausimas būtų sprendžiamas pagal sutarties nuostatas, išvengiant būtinybės vertinti ar pasikeitusios aplinkybės atitinka aukščiau minėtus įstatymo reikalavimus, o dažnai – ir išvengiant sutarties šalių ginčo.