Pasak p. Matulionio, smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonėms pirmiausia svarbu suvokti, kad jos finansavimo tikrai neras ten, kur jo dairosi didžiosios kompanijos.

„Finansavimo strategija turi atitikti bendrovės brandos etapą. Platieji IPO vandenys bei tarptautinėse rinkose platinamos listinguojamos obligacijos SVV – dar nepasiekiami krantai. Gera žinia – SVV yra pačiame vadinamojo finansavimo spektro viduryje, todėl, vykdydamos plėtrą, tokios bendrovės sėkmingai gali pasinaudoti tiek nuosavu, tiek skolintu kapitalu“, – sako p. Matulionis.

Anot eksperto, labai svarbu apmąstyti du aspektus: kokia kapitalo struktūra optimaliausiai tinka jūsų verslui ir kaip suderinti tinkamas sąlygas, kad apsaugotumėte įmonės interesus.

„Kapitalo šaltiniai skiriasi įvairiais aspektais – nuo kainos iki grąžinimo sąlygų, todėl labai svarbu išsirinkti tinkamiausią bei užsitikrinti palankiausias sąlygas. Be to, svarbu apsispręsti dėl optimaliausios kapitalo struktūros. Ji skirsis priklausomai nuo įmonės brandos ir investicinių poreikių. Reikia apsispręsti, kiek verta ir naudinga dėti nuosavų lėšų, o kiek skolintų, lyginant su plėtros projekto rizikingumu ir grąža“, – vardija p. Matulionis.

Skolintas kapitalas

Vienas didžiausių skolos instrumentų pranašumų – kapitalo davėjui nereikia atiduoti jokios dalies įmonės akcijų. Tiesa, kontrolės neišvengsite: besiskolinanti bendrovė dažniausiai įsipareigoja išlaikyti tam tikrus finansinius rodiklius bei teikti ataskaitas. Visgi, žvelgiant iš pinigų grąžinimo perspektyvos, skolos instrumentai nėra itin lankstūs: skolininkas įsipareigoja periodiškai mokėti, o jeigu nėra vykdomi visi išankstiniai reikalavimai, skolintojas turi teisę reikalauti grąžinti visą sumą.

• Bankai. Bankų paskolos yra vienos pagrindinių SVV įmonių finansavimo šaltinių. Jas arba lizingą SVV dažniausiai renkasi, kai reikia finansavimo įsigyjant ilgalaikį turtą. Paprastai toks finansavimas neapsieina be užstato, o grąžinimas griežtai struktūrizuojamas: mokamos mėnesinės įmokos, kurias sudaro pagrindinė paskolos suma ir sukauptos palūkanos.

• Lietuvos bankai noriai finansuoja SVV, nes tokios įmonės dažniausiai veikia pagal jau suformuotą verslo modelį, geba užsitikrinti stabilius pinigų srautus. Lietuvoje į jaunas SVV įmones ypač orientuojasi Šiaulių Bankas, Medicinos Bankas, įvairios kredito unijos. Drąsiau finansuoti smulkųjį verslą bankus skatina ir INVEGA – jeigu skolininkas patiria finansinių sunkumų, jos garantijos leidžia susigrąžinti iki 80% paskolos sumos.

• Įmonių obligacijos – kitas tradicinis skolinimosi instrumentas. Lietuvoje bendrovių obligacijų rinka kol kas yra labai nedidelė ir susitelkusi į didesniąsias įmones. Šiuo metu „Nasdaq“ biržose yra kotiruojamos „Baltic Mills“, „Modus grupės“, Medicinos banko, „Lietuvos energijos“ obligacijos. Prie įmonių obligacijų populiarėjimo ypač prisideda „Nasdaq“ alternatyvioji rinka „First North“. Joje taikomi reikalavimai SVV kur kas labiau įveikiami. Būtent dėl keliamų reikalavimų įmonės turi susitaikyti su kiek didesnėmis išlaidomis, bei aukštesnėmis palūkanų normomis, kurių siekia investuotojai į obligacijas. Obligacijos dažniausiai yra struktūrizuojamos taip, kad palūkanos yra mokamos kasmet, o skolinta suma grąžinama tik suėjus obligacijų terminui. Rinkdamasi, kuris finansavimo būdas – banko paskola ar obligacijos – patrauklesnis, SVV įmonė turėtų gerai apgalvoti, kokius pinigų srautus ir jų augimą ji planuoja.

• Privatūs investuotojai bei obligacijų fondai. Jeigu SVV įmonė nėra tokia didelė, kad galėtų listinguoti savo obligacijas, galima svarstyti išleisti aukštesnio pajamingumo obligacijas, kurios būtų skirtos privatiems profesionaliems investuotojams. Juos pasieksite per konsultacines bendroves bei privačius portfelius valdančius gerovės specialistus, pvz., FMĮ „INVL Finasta“, UAB „Gerovės valdymas“. Skolos instrumentai populiarėja ir tarp turto valdymo įmonių. Per pastaruosius keletą metų Lietuvoje startavo bent keli specializuotų obligacijų fondai (angl. „debt funds“), tokie kaip „Mundus Bridge Finance“, „Orion Private Debt Fund I“.

Nuosavas kapitalas

Visai kitas finansavimo spektro kampas – investicijos į nuosavą kapitalą. Lyginant su skolos instrumentais, toks finansavimo būdas yra daug lankstesnis – terminais, reikalaujama grąža, grąžinimo būdais. Tačiau šiuo atveju teks susitaikyti su mintimi, kad esami bendrovės akcininkai praras bent dalį kontrolės, ir atitinkamai dalį užauginamos vertės ateityje. Jiems gali tekti parduoti kontrolinį paketą, susitaikyti su mintimi, kad valdyboje dalyvaus naujas investuotojas, kad gali keistis vadovų komanda. Priklausomai nuo konkrečios situacijos, tokie poslinkiai įmonei gali atnešti ir naudos, ir sukelti sunkumų bei konfliktų, ypač jei reikalai pakryptų ne taip, kaip planuota.

• Strateginiai investuotojai: tai įmonės, kurios investuoja į akcijas ir tikisi, kad investicijos sukurs pridėtinę vertę ar padės vystytis jų pagrindiniam verslui. Tokie investuotojai dažnai reikalauja įsigyti kontrolinį įmonės paketą arba gauti kitų svertų, kurie leistų jiems aktyviai dalyvauti priimant verslo sprendimus. Strateginiai investuotojai dažniausiai investuoja ilgam, todėl yra suinteresuoti padėti įmonėms vystyti veiklą ir kurti tvarų verslo modelį. Investuodamos į strateginius subjektus bendrovės neretai yra pasiryžusios mokėti aukštesnę kainą arba suteikti palankesnes sąlygas esamiems akcininkams dėl galimų sinergijų. Tiesa, toks požiūris apriboja galimybes realizuoti verslą ateityje, nes su pasirinktu strateginiu investuotoju savo ateitį susiesite ilgam.

• Privataus kapitalo fondai – puiki alternatyva strateginiam investuotojui. Lietuvoje veikiantys fondai (pvz. „BaltCap Private Equity Fund“, „LitCapital I“, „Practica Capital“, „Livonia Partners“, „INVL Baltic Sea Growth Fund“ ir kt.) gali investuoti nuo 0,5 iki 30 mln Eur. Jie dažniausiai investuoja į mažumos paketą, kontrolę palikdami kitų akcininkų arba strateginio investuotojo rankose. Vietoje balsavimo teisių kontrolės per valdomą akcijų paketą finansiniai investuotojai reikalauja vietų bendrovės valdyboje arba vadovų komandoje – taip jie saugo savo investicijas ir padeda joms pasiekti reikiamos grąžos. Pagrindinis privataus kapitalo fondų tikslas – gauti grąžos savo investuotojams, todėl į įmones jie investuoja sąlyginai trumpam periodui, 3-7 metams. Todėl galvojant apie finansinius investuotojus iškart reikėtų apsvarstyti jų pasitraukimo galimybę.

• Verslo angelai. Ankstesniuosiuose vystymosi etapuose esančios SVV įmonės neretai renkasi smulkius finansinius investuotojus – verslo angelus arba kitus privačius asmenis (angl. „High net worth individuals“). Jų investavimo pajėgumai dažnai yra kur kas mažesni negu privataus kapitalo fondų ar strateginių investuotojų. Tačiau tokie investuotojai retai patys dalyvauja verslo valdyme ir kontrolę palieka vadovų komandos arba kitų akcininkų rankose. Smulkius finansinius investuotojus įmanoma pasiekti pasitelkus verslo angelų tinklus (pvz. „LitBAN“, „Koinvesticinis fondas“).

• „First North“. Kaip minėta, finansiniams investuotojams ypač svarbios pasitraukimo iš įmonės galimybės. Viena iš tokių alternatyvų – pirminis viešas akcijų siūlymas. Dėl aukštų reikalavimų ir su tuo susijusių išlaidų, akcijų platinimas pagrindinėse akcijų biržose SVV įmonėms yra sunkiai prieinamas. Tačiau Lietuvoje veikianti alternatyvioji rinka „First North“ siūlo kur kas žemesnę kartelę įmonėms, norinčioms prisitraukti papildomo kapitalo ar padidinti savo akcijų likvidumą.

Alternatyvūs finansavimo būdai

Be anksčiau minėtų finansavimo būdų įmonėms yra prieinamos ir kitos alternatyvios priemonės:

• Mezanino finansavimas yra tarpinis variantas tarp skolos ir nuosavo kapitalo. Šiuo būdu įmonė gauna pinigus už įkeičiamas akcijas ir už tai moka metines palūkanas. Suėjus skolos terminui, skola pakeičiama nuosavu kapitalu arba grąžinama pradinė suma kartu su papildoma grąža už sėkmingai išplėtotą veiklą ar projektą. Mezanino finansavimas investuotojui dažniausiai suteikia panašią grąžą kaip ir investicijos į nuosavą kapitalą, tačiau akcininkai nerizikuoja prarasti dalies nuosavybės. Lietuvoje šį finansavimo būdą kol kas siūlo tik keletas lietuviškų fondų, tačiau jau atsiranda nemažai tokio tipo užsienio fondų.

Sąskaitų finansavimas – vienas iš būdų įmonei finansuoti savo apyvartinį kapitalą sumažinant „įšaldytų“ pinigų lygį. Tokį finansavimą teikiančios įstaigos bendrovei sumoka dalį arbą visą išrašytos sąskaitos sumą, o vėliau tą sąskaitą apmoka pirkėjas, o palūkanas sumoka sąskaitą išrašiusi bendrovė.

Sutelktinis finansavimas yra lankstus ir inovatyvus finansavimo būdas, dažniausiai naudojamas pradinėse bendrovės veiklos stadijose, kai įmonei dar sudėtinga parodyti, kad jis turi nusistovėjusį ir tvarų veiklos modelį. Sutelktinis finansavimas remiasi siekiu pritraukti kuo daugiau investuotojų, kurie patikėtų įmonės idėja ir jos siūlomais produktais. Atsilyginti investuotojams galima labai įvairiai: produkcija, privilegijomis ar nuolaidomis, palūkanomis, kapitalo dalimi.

Anot p. Matulionio, besivystančios finansų rinkos SVV įmonėms nuolat siūlo vis naujų finansavimo būdų.

 „Būtų sudėtinga išvardinti visus įmanomus įrankius ir jų variacijas, kuriomis galima finansuoti verslą. Nemažai kalbama apie internetu prieinamus sutelktinio finansavimo bei su kriptovaliutomis susijusius finansavimo variantus, tačiau jų naudojimą kol kas gaubia daugiau klausimų, nei atsakymų“, – sako ekspertas.

Pasak jo, mąstant, kaip pritraukti finansų, svarbu nepamiršti, kad kiekvienos įmonės situacija yra unikali ir geriausias finansavimo būdas priklausys nuo finansavimo tikslo, laikotarpio, įmonės finansinės būklės, planuojamų pinigų srautų.

„Norint pasirinkti palankiausius finansavimo šaltinius, struktūrą ir sąlygas, visada rekomenduotina pasitarti su  finansų konsultantais“, – pataria p. Matulionis.